Politikas turi teisę būti ambicingas. Blogiau, jei jis arogantiškas, pasipūtęs, nenuolaidus, užsispyręs, savavališkas ir tuo pačiu metu netikintis bei pernelyg izoliavęsis nuo aplinkos. Su kuo dar be valdančiosios Respublikos Prezidentės jums asocijuojasi šios savybės? Pasakysiu tiesiai: manyje auga įspūdis, kad Dalia Grybauskaitė, priešingai nei deklaruoja, yra tyli Kremliaus stiliaus valdymo gerbėja.

Kuo daugiau smerkia V. Putiną, tuo  noriau  perima kai kuriuos jo poelgius. Aš jau nekalbu apie visą kadenciją, paremtą šūkiu „skaldyk ir valdyk“. Kalbu apie prezidentės izoliavimąsi per priešrinkiminių debatų pertraukas. Apie ilgai lauktą ir trukusią lygiai vieną minutę jos „Spaudos konferenciją“, apibendrinančią pirmąjį rinkimų turą. Scena išėjo „točka v točku“ – būtent kaip iš Kremliaus. Pritrūko tik fanfarų ir šauklio, pompastiškai skelbiančių Jos Ekscelencijos įžengimą.

Už tai ši trumpa, kaip serija iš Kalašnikovo, kalba pasižymėjo išdidžiu: „Tikiu jumis, piliečiai, todėl nenuvilkite manęs!“ Padvelkė žiema, o tiksliau, „pavasariu  iš Rytų“, kaip kažkada dainavo Andrzej Rosiewicz.

Panelės prezidentės įvaizdžio kūrimo meistrai turbūt suprato, kad pavyko beveik kaip ir DVP. Po kelių valandų ponia D.Grybauskaitė su ledo karalienės šypsena bandė sušildyti savo įvaizdį. Rezultatai skurdūs. „Ką reiškia užsidariusi  ir nepasiekiama? Tai tik legenda“, – teigė. Ir tikrai – prie jos Ekscelencijos galima ne tik saugiai priartėti, bet net ją paliesti ir užeiti puodelio arbatos. Na na...

Beje, mes sužinojome, kad prezidentė ant perrinkimo altoriaus padėjo didelę auką. Jei taip nebūtų, ji būtų laimėjusi jau pirmame ture. O taip: „Aš neleidau apiplėšti valstybės. Taigi gali būti ir nepatenkintų.“ Kokia gerai žinoma dainelė! Žinokite, kad prezidentės D. Grybauskaitės politinis flirtas su prezidentu A. Lukašenka buvo ne veltui. Tai sumanus triukas. Kiek būtų pavogta, jei ne prezidentės budrumas? Kas tai įvertins? Už tai yra žinoma, kad tie, kurie jos nepalaikė, – daugiausia... nevykę ir dėl to nusivylę vagys!

Ir kiek vertas kandidatės skundas, kad jai, kaip asmeniui be partinio užnugario, sunku rungtis su kitais kandidatais. Vadinasi, konservatoriai, vadovaujami Vytauto Landsbergio, taip pat yra nepartiniai? Jos Ekscelencijos rinkimų štabe budintis nemažas būrys žvaigždžių iš po TS-LKD ženklo (tarp kurių buvo ir A.Kubilius, ir G.Steponavičius, ir V. Landsbergis jaunesnysis) tikriausiai užėjo ten tik arbatos?

Ir pabaigai. Ragų ant mūsų prezidentės galvos nemačiau. Bet visi žino, kad Dalia Grybauskaitė turi kruopščiai slepiamą uodegą, kaip tai pavadino ragų žurnalistas Rimvydas Valatka, „painios, slidžios ir raudonos  biografijos“ pavidalu.

Ar tokiam asmeniui galima įtaigauti, kad Vilniaus krašto rinkėjus valdo Rusija? Ypač kai tų rinkėjų remiamas kandidatas neturi pagrindo nei slėpti, nei gėdytis savo praeities. O tai, kad nebijo skelbti kitokio politiškai korektiško požiūrio? Tai žmonių, turinčių nepriekaištingą reputaciją, privilegija, ko aš linkėčiau ir prezidentei, jei manyčiau, kad laiką galima atsukti atgal...

Lucyna Schiller