valstietis.lt nuotr.

Pernykštį investicijų derlių papuošus stambiems užsienio investuotojams „Barclays“, IBM, o šiemet ir „Western UNION“, ūkio ministras sako, kad būtent šie sektoriai ir ateityje bus stipriausi kviečiant užsienio kompanijas į Lietuvą. Tačiau ekspertai perspėja, kad būtina taisyti įstatymų bazę, o naujai valdžiai, dr. dr. Nerijaus Pačėsos žodžiais, nustoti šluoti nauja šluota.
Pernai vieną didžiausių įmonių „Fermentą“ nusipirkusi amerikiečių bendrovė teigia į Lietuvos rinką atėjusi būtent dėl inovacijų bei kvalifikuotų darbuotojų. Ir anot kompanijos, ketvirčio milijardo dolerių pirkinys, beje vienas didžiausių šalies verslo istorijoje, tikrai pasiteisino.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ ketvirtus metus iš eilės nuo 2007-ųjų nominuojama „Lietuvos metų eksportuotoja“. Liepos 1 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos įteiktą „Lietuvos metų eksportuotojo 2010“ nominacijos apdovanojimą atsiėmė bendrovės generalinis direktorius Stasys Dailydka.
2010 m. AB „Lietuvos geležinkeliai“ vežė 48,1 mln. t krovinių arba 12,6 proc. daugiau negu 2009 m. Didžiausią vežamų krovinių dalį sudarė importuojami kroviniai – 14,9 mln. t ir tranzitu per Lietuvos teritoriją vežami kroviniai – 14,4 mln. t. Vietiniais maršrutais vežta 14,1 mln. t, o eksportuota 4,7 mln. t arba 9,7 proc. visų vežtų krovinių.

• cbin.ru nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Kauno apskrityje, Jonavos rajone, Bukonių seniūnijoje, Liutkūnų kaime, priežiūros zonoje apie 5 km atstumu nuo Blauzdžių kaime buvusio klasikinio kiaulių maro (toliau – KKM) židinio, UAB „Miva“ priklausančioje kiaulių fermoje, kurioje laikomos 2 045 kiaulės, 2011 m. liepos 3 d. nustatytas KKM.

salcininkai.lt nuotr.

Siekdama užtikrinti gyventojams kokybišką geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, Šalčininkų rajono savivaldybė sėkmingai įgyvendino labai svarbaus Šalčininkų miesto gyventojams projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šalčininkų rajone“ vieną dalį „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Šalčininkų mieste“, kurios statybos darbai buvo pradėti prieš metus.
Minėta projekto dalis buvo finansuojama ES struktūrinio Sanglaugos fondo, LR valstybės biudžeto ir Savivaldybės biudžeto lėšomis. Projekto dalies sutarties vertė - 1,25 mln. Lt.

Gedimino kalno papėdėje esanti garsioji vasaros kavinė-ledainė „Rotonda“ – vienintelis parko architektūros pastatas Vilniuje.
Kavinė jau ne pirmą dešimtmetį stovi apleista. Pastato savininkai, nuomininkai ir teritorijos savininkai pirštais baksnoja vieni į kitus ir niekas negali pasakyti, kodėl ir ar kavinė pradės veikti bei kada tai galėtų įvykti, praneša LTV „Panorama“. 6 dešimtmetyje statyta „Rotonda“ – vienintelis tokio tipo pastatas Vilniuje, o ir Lietuvoje parko architektūros pastatų yra vos keli. Tačiau ši lauko kavinė jau antrą dešimtmetį stovi apleista. Nors ne kartą bandyta pastatą rekonstruoti, tačiau vis nepavykdavo. Norėta jį tvarkyti Vilniui kaip Europos kultūros sostinės miestui, tačiau „Rotonda“ liko stovėti kaip stovėjus.

Per žiemą už šildymą įsiskolinę gyventojai skolas stengiasi grąžinti vasarą. Tačiau ne vienam iš jų tenka ir bylinėtis – dėl skolų kai kurie šilumos tiekėjai kasdien surašo po kelis ieškinius. Šilumos tiekėjų teigimu, gal ieškinių nebūtų tiek daug, jei žmonės už šildymą mokėtų visus metus, praneša LTV „Panorama“.
Per praėjusius metus šilumą miestiečiams tiekiančios „Kauno energijos“ teisininkai surašė daugiau kaip 500 ieškinių teismui dėl skolų už šildymą, o pirmą šių metų pusmetį – jau pusketvirto šimto.

Lietuvos žemės ūkio universitete ketvirtadienį VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (Centras) sukvietė ūkininkus, perdirbėjus, mokslo bei valdžios atstovus diskusijai į konferenciją „Pasaulinės žemės ūkio ir maisto produktų gamybos vystimosi tendencijos, jų įtaka Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtrai: situacijos studija ir prognozės iki 2015 m.” Konferencijoje pristatyta rinkos prognozavimo modelio koncepcija.

Remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis, liepos 1-ąją Lietuvoje darbo neturėjo daugiau nei dešimtadalis (10,55 proc.) darbingo amžiaus gyventojų – užregistruota 228,2 tūkst. bedarbių.

Nors bedarbių skaičius, lyginant su praeita savaite, išlieka panašus, tačiau pastebimas išaugęs užregistruotų jaunesnių kaip 25 metų amžiaus neturinčių darbo žmonių, kurių didžioji dalis yra abiturientai ir absolventai, skaičius. Paskutinę birželio savaitę jie sudarė 32,1 proc. visų į darbo biržas besikreipusių žmonių.

Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, praneša, kad 2010 m. bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių skaičius sumažėjo – bankroto procesas buvo pradėtas 1635 įmonėse, tai yra 11,3 procento mažiau nei 2009 metais.

Nuo liepos 1 dienos įsigalioja Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai, kuriais nustatytas reikalavimas deklaruoti per Lietuvos Respublikos sieną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenamus grynuosius pinigus, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.