Man regis, tuoj jau nebespėsiu aprašinėti visų nesuvokiamų, nenormalių ir nepateisinamų dalykų, vykstančių Lietuvoje. Gal savo komentarus teks publikuoti dažniau nei kartą per savaitę? Kaip tik ruošiausi rašyti apie artėjančius mokslo metus, tačiau šias mintis nutraukė vienas po kito pasipylę brutalūs įvykiai, visiškai sudrumstę šilto rugpjūčio idilę ir sukrėtę bet kurio normalaus žmogaus pasaulėžiūrą.

Jau kitą mėnesį Lietuvos laukia istorinis įvykis. Rugsėjo 22-23 dienomis šalyje lankysis popiežius Pranciškus. Šventasis Tėvas Lietuvoje viešės dvi dienas, vėliau po vieną dieną jis praleis Latvijoje ir Estijoje. Popiežius susitiks su tikinčiaisiais, aukos mišias Lietuvos žmonėms.

Tipiška klišinė atostogautojų svajonė – žydros bangelės ir tarp pirštų byrantis baltutėlis smėlis. Lietuviams, deja, šiemet tai ir teliks tik svajone. O realybėje teks arba kęsti pažaliavusį, pūvančiais kiaušiniais dvokiantį vandens telkinį (jei liksite ilsėtis didmiestyje ir patrauksite prie Kauno marių) arba lįsti į Baltijos jūrą, kurioje kaip pašėlusios dauginasi toksiškos bakterijos.

Druskininkuose yra nuostabiai gražių vietų: prabanga žėrinčių SPA centrų, žiedais apsipylusių parkų, pušimis kvepiančių miško takelių, išpuoselėtų skverų, ramiai bangelėmis teškenančių vandens telkinių.

„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys per savo darbingą amžių uždirba vidutiniškai mažiau negu vyrai: jos dažniau dirba mažiau apmokamus darbus; pasitaiko, kad net dirbdamos tokį patį darbą, moterys uždirba mažiau negu vyrai; moterys daro dažnesnes ir ilgesnes karjeros pertraukas, kai augina vaikus, rūpinasi kitais pagalbos reikalaujančiais artimaisiais. Vadinasi, vyrų ir moterų pensijų atotrūkis – anksčiau buvusių moterims nepalankių aplinkybių, ribotų galimybių ir pasirinkimų pasekmė.

Stojančiųjų į Lietuvos universitetus mažėjimą smarkiai veikia objektyvios priežastys, tokios kaip demografinė krizė, emigracija, nemažėjanti socialinė atskirtis ar pajamų nelygybė, kai aukštasis mokslas tampa vis sunkiau pasiekiamas mažiau socialiai ir ekonomiškai sėkmingoms visuomenės grupėms. Kita vertus, čia yra ir priežasčių, kurios gali būti vadinamos subjektyviomis – pirmiausia kalbant apie šių dienų aukštojo mokslo politiką. Lietuvoje ją trumpiau galima vadinti universitetų ujimo politika, nes tokio universitetų žeminimo ir niekinimo, nepagrįsto kritikavimo jokiais dabartinės nepriklausomos valstybės gyvenimo laikais nebūta.

Išgėrei? Savaitgalis? Vilioja miesto šviesos? Trokšti aplankyti dar kelis barus? Norisi paskraidyti? Ką daryti?

Iš šio straipsnio pavadinimo gali pasirodyti, kad taip negaliu pakęsti universiteto, jog nedalyvavimas diplomų įteikimo šventėje yra tarsi savitas protesto, maišto aktas ar neapykantos prieš švietimo sistemą išraiška. Bet ne čia šuo pakastas. Studijuoti man labai patinka (gal net kiek PER daug).

Nors ir esu lituanistė, bet šiuos mokslo metus Lietuvos mokyklose galiu apibūdinti vienu vieninteliu žodžiu – tai buvo visiškas „feilas“. Klasėse perkepę mokiniai, dešimtokų matematikos egzaminas su keturiomis (!!!) klaidomis vertinimo instrukcijose. Aišku, jaunimą galiu paguosti – viskas tuoj baigsis. Bet ar galėsite nusiraminti ir atšvęsti, pakelti taurę už iškentėtus vargus, rankose gniaužiamus brandos atestatus? Ne, juk dar per jauni, draudžiama vartoti alkoholį, net šampano butelio pokštelėjimas gali paversti kone nusikaltėliais. Bet aš čia jau užbėgu įvykiams už akių.

Nors Lietuvoje su seksualiniu priekabiavimu susiduria beveik kas antra moteris, 2015 m. tyrimas parodė, kad vos 14 proc. gydytojų rezidentų, daugiausia moterų, sugebėjo teisingai identifikuoti savo patirtį, o skundų skaičius dėl šio reiškinio nekyla jau daug metų – seksualinis priekabiavimas iki šiol išlieka sunkiai atpažįstamu net ir tarp tų, kurie jį patiria.