Ekonomika auga, atlyginimai kyla – gyvename vis geriau. Šiemet ir taupymui Lietuvos gyventojai skyrė daugiau pinigų, nei pernai: gyvybės draudimo įmokos augo beveik dešimtadaliu – lygiai tiek pat, kiek ir vidutinis atlyginimas. Vis dėlto „Eurostato“ duomenimis, gyventojai Lietuvoje jau kelerius metus išleidžia daugiau nei uždirba – tik mes ir Kipro gyventojai Europoje taip atsainiai rūpinamės savo finansine ateitimi. Visi kiti – taupo.

Šiemet – pirmosios šventės, kai buvo priimtas drastiškas sprendimas: dauguma parduotuvių gruodžio 25 dieną nedirbo. Duris užvėrė „Maximos“, „IKI“, „Rimi“, „Norfos“, „Lidl“, „Promo“, net „Akropoliai“.

Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto, tačiau po švenčių suskaičiavus visas išlaidas neretai paaiškėja, kad išleista buvo daugiau nei turėta lėšų. Tuo metu metų pradžia tampa sudėtinga - tenka skolintis arba sušlubuoja komunalinių ar finansinių paslaugų įmokų periodiškumas. Tad kaip nepasiduoti šventinių dekoracijų blizgesiui ir neperžengti savo finansinių galimybių ribos?

Retas politikas ryžtųsi ginčytis, jog pernelyg didelis darbo bei kapitalo apmokestinimas, perteklinis darbo santykių reguliavimas, didelė biurokratija, aukštas korupcijos lygis yra rimti barjerai siekiant pritraukti užsienio investicijų. Tačiau pro politikos formuotojų akis neretai prasprūsta kitas ypač svarbus aspektas, į kurį taip pat atsižvelgia investuotojai – visuomenės tolerancija ir pagarba žmogaus teisėms. Tolerancijos visuomenėje stoka gali ne tik pakišti koją siekiant užsienio investicijų, bet ir riboti šalies galimybes pritraukti bei išlaikyti talentus, kurių šiandien Lietuvoje vis labiau trūksta.

2018 m. gruodžio 17 d. Europos Komisija nusprendė skirti 39 821 000 eurų baudą drabužių kompanijai „Guess“ už ES konkurencijos teisės ir Geografinio blokavimo reglamento pažeidimus. Bauda skirta už ES konkurencijos taisykles pažeidžiančius kompanijos taikytus ribojimus prekybininkams reklamuoti prekes internete ir vykdyti tarpvalstybinę prekybą, parduodant „Guess“ produktus vartotojams kitose ES valstybėse narėse.

SEB grupės ir kitų bankų ekonomistai įspėja apie artėjantį pasaulio ūkio sulėtėjimą. Svarbu pažymėti, kad kol kas kalbama apie sulėtėjimą, taigi natūralią ekonomikos raidos dalį, bet ne netikėtą ir staigų ilgalaikių neigiamų padarinių turintį sukrėtimą. Pastarojo tikimybė, žinoma, išlieka, nelygu, kaip klostysis padėtis pasaulio finansų ir kapitalo rinkose, o ypač geopolitinėje arenoje. Yra daug perspėjančių požymių, kuriuos svarbu stebėti. Daugelio žvilgsniai vis atidžiau krypsta į nekilnojamojo turto rinką: ar joje matyti dešimtmečio senumo įvykių atsikartojimo apraiškų ir ką ekonomikos sulėtėjimas reikš nekilnojamojo turto plėtotojams ir pirkėjams?

Kai dirbi ugdymo įstaigoje, labai daug sužinai apie mokinių tėvus. Net jei visai nenori to žinoti. Niekada nesistengiu veržtis į privačią mokinių erdvę, į jų namus. Tai – visai kita zona, jau ne mokykla, aš joje beveik neturiu jokios galios ir vaidmens.

Neseniai skelbėme SEB banko atlikto Lietuvos jaunimo finansinio raštingumo tyrimo duomenis, atskleidžiančius jaunajai kartai būdingą optimizmą. Daugelis šalies jaunuolių per artimiausius penkerius metus tikisi gauti dvigubai ar net keturgubai didesnį atlyginimą. Vis dėlto, nors tokie jaunosios kartos lūkesčiai ir ambicijos įkvepia, kyla klausimas, kiek jos pagrįstos? Ir ar gyventojų finansinio raštingumo žinios ir įgūdžiai pakankami, kad, net ir gaudami didesnes pajamas, gebėtume jas valdyti išmintingai?

Migla dėl Jungtinės Karalystės ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido. Panašu, kad Theresos May vyriausybė visiškai baigia prarasti situacijos kontrolę. Politikos ekspertų vertinimu, jos pasiektas susitarimas praktiškai neturi jokių galimybių gauti pritarimo JK bendruomenių rūmuose. Europos teisingumo teismas pirmadienį įnešė dar daugiau nežinomybės paskelbęs išaiškinimą, kad JK gali vienašališkai atšaukti „Brexit“ procesą. Šiuo metu visi scenarijai yra tikėtini, tad ką kiekvienas iš jų galėtų reikšti Lietuvos ekonomikai?

Ir kam nėra tekę likti vieniems namuose? Vėlus vakaras, tamsu, kambarių kampuose kaupiasi šešėliai, regis, turėtų būti tylu, bet vis trakšteli grindų lenta, suburzgia šaldytuvas, suplevena vėjo kedenama užuolaida, kapsi vanduo iš čiaupo. Pro langą plyksteli pravažiuojančių automobilių šviesos, iš kažkur pūsteli skersvėjis.