Europos Centriniam Bankui (ECB) sumažinus bazinę palūkanų normą iki nulio ir 2015 metais pradėjus išplėstinę turto pirkimo programą buvo baiminamasi smarkiai euro zonoje padidėsiančios pajamų ir turto nelygybės. Praėjus keleriems metams nuo tokių ECB veiksmų, kai jau galima daryti tyrimus pagal faktinius duomenis, ekonomistų skaičiavimai rodo, kad skatinamoji pinigų politika per pastaruosius metus netgi padėjo mažinti gyventojų pajamų nelygybę. Turto nelygybei įtaka buvo minimali. Žinoma, pinigų politika nėra svarbiausias pajamų nelygybę lemiantis veiksnys. Gerokai didesnę įtaką turi valdžios vykdoma mokesčių, socialinės apsaugos, švietimo politika, galiausiai pati darbo rinka ir darbuotojų kvalifikacija. Šie veiksniai Lietuvoje visgi buvo palankesni kaip tik pajamų nelygybės augimui. Ji, priešingai negu euro zonoje, Lietuvoje padidėjo ir nuo euro zonos krizės, ir nuo 2008 metų ekonomikos nuosmukio laikų.

Rytais išlydite savo vaiką į mokyklą, sukrovę jam pilną kuprinę vadovėlių, brangių pratybų sąsiuvinių, sulčių buteliukų, flomasterių, rašiklių, gal net obuolius ir morkytes supjaustote gabaliukais ir dailiai suguldote į dėžutes, kad atžala turėtų kuo užkandžiauti per pertraukas.

Šiais metais reformuojama II pakopos pensijų kaupimo sistema paskatino gyventojus iš naujo imti domėtis savo senatvės pajamomis. Pagrindiniai gyventojams rūpintys klausimai yra susiję su kaupiamų lėšų saugumu ir sukauptų lėšų išmokėjimo galimybėmis. Tačiau visgi yra vienas kertinis klausimas, kurį užduoda didžioji dalis kaupimo galimybę svarstančių gyventojų − atsakymas į jį neretai lemia galutinį sprendimą dėl kaupimo.

Labai gerai, kad gyvenimas susideda iš daugybės, daugybės pabaigų. Čia sudėjau esmingiausias, man daugiausiai reiškiančias.

Nobelio premijos laureatas ekonomistas Robertas Shilleris yra sukūręs terminą „Naratyvų ekonomika“ – tai situacija, kai rinką veikia ne tik duomenys, bet ir nuotaikos, nuomonės. Būtent tokį „naratyvų ekonomikos“ atvejį būsto rinkoje matėme pernai: kai sausio mėn., tikėtina, veikiant pesimistinėms prognozėms rinka mėnesiui smarkiai stabtelėjo. Nežiūrint to, prognozėms nesipildant vėliau rinka atsigavo.

Bioekonomikos ir agroverslų plėtra bei auganti biomasės paklausa – ženklai, kad žemės ūkio krypties universitetinį išsilavinimą įgijusių specialistų poreikis Lietuvos darbo rinkoje ateityje tik augs. Darbdaviai jau muša pavojaus varpą, jog jiems gyvybiškai stinga kvalifikuotų agro profesionalų.

Jau prieš kurį laiką viešojoje erdvėje buvo iškelta idėja, kad galbūt mokyklose reikėtų apsaugos darbuotojų. Man, tuo metu gyvenančiai provincijoje, tai buvo nesuvokiama: kam tie tamsiai apsitaisę vyrai, niūriai stūksantys šešėliuotuose mokyklos koridoriaus kampuose? Vaikai bijos ir nusijuokti, ir judresnius žaidimus pažaisti. Ne, maniau, užteks piktų mokytojų ir jų kontrolės. Juk tai įstaiga, kurioje mokosi vaikai, dievaži, kam juos šitaip bauginti!

Praėjusių metų pabaigoje pasaulio ekonomika sušlubavo. Pasaulio finansų rinkos pasivažinėjo linksmaisiais kalneliais, Italija patyrė recesiją, o Vokietija to išvengė per plauką. Viena vertus, tai vyksta dėl ekonomikos ciklo brandos, ir tokio sulėtėjimo buvo laukiama. Tačiau šiuo metu ekonominiams įvykiams daug įtakos turi baimės ir lūkesčiai dėl kelių ypatingai svarbių politinių įvykių. Jų atomazga turėtų paaiškėti jau kovo mėnesį, ir tai gali nulemti, kokie bus šie ir ateinantys metai.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) neseniai paskelbė šių metų didžiausių grėsmių sveikatai sąrašą. Į jį, be klimato kaitos, ŽIV, mikrobų atsparumo antibiotikams, patenka ir priešinimasis skiepams.

Nepasitikėjimas turimomis finansinėmis žiniomis nemažą dalį mūsų šalies gyventojų nevalingai skatina svarbius sprendimus nusižiūrėti net ir nuo kaimynų. Paradoksalu, tačiau jei kiekvienas savo finansų planavimui skirtume bent tiek laiko ir pastangų, kiek naujo automobilio pirkimui, ateityje savo gyvenime galėtume tikėtis kur kas daugiau stabilumo.