Ištuštėjusi klasė, nuvalyta lenta, po suolu nukritęs vienišas lapelis, kreidos dulkės, sklendžiančios tyloje – džiaugiuosi, kad baigėsi pamoka.

Vaiskus rytas, ilga diena, tyškantys lietūs, pumpurus prikelianti dulksna – džiaugiuosi, kad baigėsi žiema.

Neatsakytos žinutės, tyla vakare, išskridę drugeliai, vienatvės galia – džiaugiuosi, kad baigėsi santykių drama.

Tušti saldainių popierėliai, išgerta arbata, sudegusios žvakės, kvepalų migla – džiaugiuosi, kad baigėsi mergaičių puota.

Darbų sąrašas, kava, sijonas, pėdkelnės, žadintuvas ryte – džiaugiuosi, kad baigėsi nakties apatija.

Spausdinami lapai, knygų krūva, pavargusios akys, „Redbulio“ stoka – džiaugiuosi, kad baigėsi studijų katorga.

Košmaro likučiai, aušros tyla, šešėliai ant sienų, paukščio čiulbesys – džiaugiuosi, kad baigėsi naktis.

Išsakytos emocijos, aiškūs tikslai, skambi drąsą, dideli norai ir kova už save – džiaugiuosi, kad baigėsi baimė manyje.

Nurimęs dangus, griaustinio aidai, nubraukta ašara, nedidelė žala – džiaugiuosi, kad baigėsi audra.

Drebančios rankos, plaučiuose įstrigęs oro gurkšnis, nerami širdis, nuo minčių dūzgianti galva – džiaugiuosi, kad baigėsi egzamino diena.

Nuslopus įtampa, ištiesta ranka, karšta kakava, atsiprašymo nata – džiaugiuosi, kad baigėsi pykčio diena.

Pušyno kvapas, šampano vonia, uoga ant torto – džiaugiuosi, kad baigiasi realybės pilkuma.

Judantys pirštai, įkvėpimo aistra, besiliejantys žodžiai, kalbos užlieta tyla – džiaugiuosi, kad baigėsi kūrybinio sąstingio nykuma.

Gintarė Pugačiauskaitė