Nepaisant nuolatinio žinių srauto apie geopolitines grėsmes, prekybos karus ir didžiųjų pasaulio ekonomikų iššūkius, Lietuvos pramonė jau dešimtmetį neišklysta iš nuoseklaus augimo kelio. Šiemet jos laukia dar vieni geri metai, žadantys teigiamų dalykų ir šalies regionams, ir viso pramonės sektoriaus darbuotojams.

Prasidėjus brandos egzaminų sesijai, pateikiu situacijos vertinimą savo, abituriento, akimis. Aš renkuosi imtis veiksmų ir situaciją vertinu pozityviai.

Žydinti gegužė ne visiems reiškia mielus vaikštinėjimus po parkus su kava ir širdyje kirbantį džiaugsmą. Abiturientams, tiesą pasakius, bunda visai kitokie jausmai: baimė, stresas, panika. Ir nieko keisto – juk jau prasidėjo egzaminų sesija. Egzaminus laiko ir studentai, kai kurie tuoj ginsis bakalauro ar magistro baigiamuosius darbus.

Praėjusią savaitę lankiausi Švedijos sostinėje Stokholme ir Malmės mieste, kur teko susitikti su įvairių technologijų bendrovių atstovais bei susipažinti su jų darbo kultūra ir infrastruktūra, kuri yra tiesiog įspūdinga.

Trumpam pamirškime ažiotažą sukėlusius ketinimus uždrausti vairuojant gurkštelėti vandens ar kavos. Pakalbėkime apie pačią problemą ir apie tai, kodėl draudimai jos neišspręs.

Komentuoja Eglė Aleknevičiūtė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė

Tarptautinėms institucijoms prognozuojant tolesnį pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimą, naujausi duomenys rodo, kad didžiųjų ekonomikų augimas 2019 m. pirmąjį ketvirtį viršijo lūkesčius.

Lietuva per penkiolika metų narystės Europos Sąjungoje (ES) laikotarpį padarė įspūdingą ekonominę pažangą. Išaugo gyventojų pajamos, sumažėjo gyventojų, patiriančių materialinį nepriteklių dalis, Lietuvos ekonomika tapo gerokai modernesnė. Įvertinti ir pasidžiaugti laimėjimais būtina, tačiau, švenčiant narystės jubiliejų, kaip niekada svarbu sutelkti dėmesį į ateitį ir priimti ryžtingus ekonominės politikos sprendimus. Tolesnės šalies ekonominės perspektyvos daugiausia priklausys nuo pažangos įgyvendinant penkis esminius darbus.

Pirmajam automobiliui gyventojai dažniausiai skolinasi iki 30-ies, būstui vidutiniškai 35-erių, o jo remontui perkopę 40 metų, rodo „Swedbank“ duomenys. Galima pastebėti, kad vartojimo finansavimui galioja ir sezoniškumas, nes vartojimo paskolų suteikimas suaktyvėja šiltuoju metu − pavasarį ir vasarą. Tad ar egzistuoja geras metas skolintis ir kaip neapsigauti vertinant paskolos pasiūlymą?

Kas yra vasaros atostogos? Aš jau nelabai žinau. Manau, greit šito nebežinos ir vaikai. Kai į mokyklą kulniuoji ištisą birželį, kaip tai galima vadinti atostogomis? Regis, laisvas vasaras teks pamiršti it gražų sapną.

Jungtinių Tautų paskelbtame Pasaulio laimės indekse šiemet Lietuva užėmė 42-ą vietą – geriausią iš visų Baltijos šalių, tačiau gerokai žemesnę už Šiaurės šalių: Suomijos, Danijos ir Norvegijos, kurios yra sąrašo lyderės. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto prodekanas dr. Justinas Kisieliauskas teigia, jog skandinavų laimės paslaptis – rūpinimasis ne tik pinigine gerove.