Nuomonės – komentaraiAplink girdint vis daugiau kalbų apie prastėjančią bendrą šalies ekonominę situaciją, kainų augimą, infliaciją, išaugusias palūkanų normas, vis daugėja asmenų, kurie sudėtingą finansinę padėtį mėgina spręsti skolindamiesi. Pradėjus skolintis neretas mėgina vieną skolą padenginėti kita ir kartais net nepajaučia kaip įklimpsta į skolas, kurių nepavyktų atiduoti net per ateinančius 100 metų. Tada atsiranda tokių, kurie mėgina bėgti nuo skolinių įsipareigojimų į užsienį ar renkasi kitokius, labai drastiškus, sprendimo būdus. Bet čia žmonės dažnai pamiršta, kad visada yra išeitis – fizinio asmens bankrotas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto doktorantės Jevgenija Furgasė ir Kristina Gesevičienė Nuo 2023 m. sausio 1 dienos įsigaliojo PVM lengvata už įsigyjamus M1 klasės elektromobilius, kurių vertė neviršija 50 tūkst. eurų. Šį lengvata – tik viena iš priemonių, skirtų skatinti šių transporto priemonių pirkimą ir naudojimą Lietuvoje. Mūsų šalyje vis labiau plečiama elektromobiliams skirta infrastruktūra, taikomos įvairios kompensacijos ir lengvatos. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius, akad. Juozas Augutis Nors Lietuvoje šiemet dėl įvairių krizių laisvų darbo vietų skaičius kiek sumažėjo, tačiau darbuotojų trūkumas šalyje jaučiamas ir toliau. Mažėjanti Lietuva nebegali savais resursais užpildyti šio poreikio, todėl jos darbo rinką pasiekia vis didesnis oficialus ir neoficialus trečiųjų šalių darbuotojų skaičius. Vien 2023-iems metams patvirtinta atvykstančių specialistų kvota siekia 10 000, o iš viso Lietuvoje jau darbuojasi virš 100 000 užsieniečių. Advokatų profesinės bendrijos COBALT vyresnioji teisininkė Lina Gužienė Įstatymai, atrodytų, saugo nepilnamečius nuo agresyvios komercinės veiklos, klaidinančios reklamos įtakos ir kitų netinkamų įtaigos formų, veikiančių vaikų ir jų artimųjų ekonominį elgesį. Tačiau teorija, reikia pripažinti, neretai skiriasi nuo praktikos. Ypač jeigu kalbame apie skaitmeninę erdvę, kuroje vaikai praleidžia vis daugiau laiko. Dokdo ar Takešima? Besitęsiantį teritorinį konfliktą paaštrina Japonijos vyriausybė2023-01-05, 14:29Karolė Miuller, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) doktorantė, VDU Kultūrų studijų katedros asistentė Dr. Arvydas Kumpis, VDU Azijos studijų centro vyr. specialistas, VDU Kultūrų studijų katedros lektorius Gruodžio viduryje Japonijos ministro pirmininko Fumio Kishidos kabinetas patvirtino naują šalies nacionalinio saugumo strategiją (NSS), nacionalinės gynybos strategiją ir gynybos stiprinimo programą. Reaguodama į tai, Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija iškvietė Japonijos ambasados Seule patarėją, pareikšdama protestą prieš paskelbtąją Japonijos NSS. Viena iš svarbiausių pokalbio temų – raginimas pašalinti iš NSS formuluotės pakartotinai pareikštas pretenzijas į Dokdo/Takešimos salas (korėjietiškas pavadinimas – Dokdo, o japoniškai jos vadinamos Takešima). Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Auksė Trapnauskaitė Lietuvos Respublikos teisės aktai nemažą dalį įmonių įpareigoja laikytis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (PPTF) prevencijos reikalavimų, o už jų nesilaikymą ar netinkamą laikymąsi numato itin griežtas poveikio priemones. Šie reikalavimai aktualūs ne tik finansų įstaigoms, bet ir nekilnojamo turto brokeriams, investicinėms bendrovėms ir kai kuriems kitiems subjektams. Ir nors PPTF prevencijos reikalavimai yra detaliai išdėstyti teisės aktuose ir juos dažnai akcentuoja priežiūros institucijos, daug investuojama į darbuotojų kompetencijas, sertifikavimą, pažangiausias technologijas, tačiau bendrovės dažnai tinkamai nesilaiko teisės aktuose numatytų pareigų. Tad kur dažniausiai daroma klaida ir kaip jos išvengti? Ramunė Kasperė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė Retas bandys paneigti, kad geram tekstui parašyti reikia daug laiko, pastangų ir įgūdžių. Kol rašymo veikla nemažai reikalauja iš rašančiųjų, jiems suteikia taip pat nemažai – ji savo esme yra nukreipta į išraišką, idėjų perteikimą, tad skatina kūrybiškumą, nepriklausomai nuo to, kokio pobūdžio tekstas yra rašomas. Šiaurės Korėja grasina Japonijai. Susirūpinimą kelianti retorika ar „nieko naujo po šia saule“?2022-12-27, 10:19Dr. Arvydas Kumpis, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Azijos studijų centro vyr. specialistas, VDU Kultūrų studijų katedros lektorius Šiaurės Korėjos ginklų bandymo aktyvumas šiemet pasiekė pastarųjų metų aukštumas. Nuo kovo pabaigos išbandomos įvairių tipų raketos, tarp jų – ir atnaujinti tarpžemyninių balistinių raketų testavimai. Vien lapkričio 2 d. buvo paleistos 25 raketos. Kas lėmė tokį aktyvumą? Advokatų kontoros COBALT partneris ir Transporto, logistikos ir transporto infrastruktūros praktikos grupės vadovas Lietuvoje Vaidas Mackonis ir asocijuotas teisininkas Mantas Benkunskas Nepaisant išaugusių energijos kainų, Europa neatsisako transporto elektrifikacijos planų. Nuo 2035 m. Senajame Žemyne bus galima registruoti tik elektra varomas naujas transporto priemones. Lietuva, be abejo, turi ir ketina žengti koja kojon su visa Europa. Bet kol kas elektromobilių dalis pas mus viena mažiausių Bendrijoje. O ir paskatos galėtų būti geriau suderintos. Dr. Viktorija Tauraitė, ekonomikos mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Ekonomikos katedros mokslo darbuotoja |
|
Visos teisės saugomos © VšĮ "L24plius". |