Dr. Viktorija Tauraitė, ekonomikos mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Ekonomikos katedros mokslo darbuotoja

Viešojoje erdvėje ir visuomenėje netyla kalbos dėl esamos ekonominės situacijos Lietuvoje ir pasaulyje, nuogąstaujama dėl ateities ir su nerimu laukiama tiek šildymo sezono pradžios, tiek 2023 metų. Remiantis pagrindiniais ekonominiais rodikliais, tai yra, bendruoju vidaus produktu, infliacija ir nedarbo lygiu, galima bandyti pažvelgti į netolimą ateitį ir atpažinti esminius iššūkius, su kuriais, tikėtina, susidursime kiekvienas iš mūsų.

Ką patarti žmogui, jaučiančiam, kad pastarasis laikas su visais vykstančiais procesais, bauginančios informacijos srautais, nežinia dėl ateities, net pačios artimiausios – kaip išgyventi žiemą, jį gniuždo, kelia nuolatinį nerimą? Ar įtampa, ilgalaikis stresas gali sukelti psichikos sutrikimų? Pokalbis su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadove, gydytoja psichiatre, psichoterapeute Ramune Mazaliauskiene.

Dalį kasmetinių atostogų būtina panaudoti kartą per metus. Darbo kodekse nurodytas nepertraukiamos trukmės atostogų laikotarpis, dėl kurio panaudojimo abiem darbo santykių šalim kyla pareiga. Taigi darbuotojas turi pareigą pasinaudoti nurodytos trukmės kasmetinėmis atostogomis, o darbdavys – užtikrinti, kad šias atostogas darbuotojas panaudotų.

Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. ketindami atsiskaityti grynaisiais pinigais turime įsivertinti, ar mūsų mokamos sumos dydis yra leistinas įstatymais, nes net nenorėdami galime tapti įstatymo pažeidėjais, kai neigiamų pasekmių sulaukia tiek grynųjų pinigų mokėtojas, tiek juos priėmęs asmuo.

Sunkus, varginantis darbas – neatsiejama žmogaus būties dalis nuo pat seniausių dienų. Kitaip tiesiog nebūtume išgyvenę, išlikę, pratęsę šios sudėtingos, bet ir nenuginčijamai vertingos egzistencijos naujomis palikuonių kartomis.

Komentaro autorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB banko vadovė

Aukštojo mokslo diplomo siekiantys studentai tam turi įvairių paskatų. Deja, vis dar dažni atvejai, kai mokomasi iš reikalo: neva tie dveji, treji ar ketveri metai užtikrins darbo vietą ir gerą atlyginimą visą likusį gyvenimą. Tokių garantijų nesuteikia joks diplomas, o ir darbdaviai neturi lūkesčių, kad aukštosios mokyklos į gyvenimą išleis visiems gyvenimo atvejams pasiruošusius specialistus. Tačiau vieną dalyką diplomas turėtų užtikrinti – jį turinčiojo gebėjimą nuolat mokytis ir keistis.

Tadas Vadvilavičius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros doktorantas

Vieniems ruduo yra naujo etapo pradžia, o kitiems priminimas, kad jau netrukus reikės priimti sprendimą ką veikti pabaigus mokslus ar studijas. Su sunkumais priimti sprendimus dėl karjeros, kuriame nors gyvenimo etape susiduria visi, tačiau kai kuriems žmonėms šių sunkumų kyla daugiau ir jiems sudėtingiau priimti galutinį sprendimą.

Apie tai, kaip Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigos pasirengė naujiems mokslo metams, pasakoja Vilniaus rajono merė Marija Rekst.

Advokatų kontoros COBALT asocijuotas teisininkas Juras Žymančius

Šių metų rugsėjį pirmą kartą Lietuvos istorijoje Vilniaus gatvėse pradeda važinėti autonominiai automobiliai. Juos į gatves „išleidža“ vienas iš prekybos tinklų, kuris šiomis transporto priemonėmis pristatinės pirkinius į namus. Išvydus autonominius automobilius gatvėse ne vienam kilo klausimas, ar gali automobilis be vairuotojo įsikišimo dalyvauti viešajame eisme?

Vyriausybės energetikos kainų krizės valdymo strategija - realybės išgyvenimo šou projektas žmonėms! Viskas bus kažkada, bet dar skaičiuoja, greitai bus, bet dar nespėja.