Šiandien gana įprasta, kad dirbantys asmenys nuolat migruoja iš vienos bendrovės į kitą. Socialinio tinklo „LinkedIn“ tyrimai rodo, kad net 72 proc. Z kartos darbuotojų per artimiausius metus planuoja pakeisti darbą. Dėl šios priežasties įmonės neriasi iš kailio siekdamos pervilioti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus, siūlydamos ne tik didesnį atlygį, bet ir papildomas naudas (galimybes dirbti iš namų, darbostogas (angl. workation), vaisius biure, papildomą sveikatos draudimą ir t.t.).

Daugelis mūsų, sulaukę net ir brandaus amžiaus, prisimena savo vaikystės žaislus – rubuilę lėlę mirksinčiomis akimis, skardinį sunkvežimį su virvele ar pūkinį meškiuką, ištikimai išsaugojusį visas jam patikėtas paslaptis.

Šiandien, socialinių medijų ir internetinės žiniasklaidos laikais, kai didelė dalis komunikacijos persikelia į virtualią erdvę, neretai nuomonę apie žmogų susidarome tik iš jo viešų pasisakymų ar žiniasklaidos. Vis dėlto, net kai norime išlikti objektyvūs, retkarčiais vieną ar kitą viešą asmens pasisakymą ar mums kažkur nugirstą poelgį pradedame vertinti ir per emocijų prizmę (ypač tais atvejais, kai to asmens nuomonė, įsitikinimai ar vertybės ne iki galo sutampa su mūsų). Taigi, išlikti visiškai objektyviam, susidarinėjant nuomonę apie asmenį, kartais gali būti sudėtinga. Išsakyti savo nuomonę viešai (socialinėse medijose ar žiniasklaidoje) tikrai galite, bet visada reiktų įvertinti ar savo nuomonės išsakymu viešai nesiekiama kito asmens sumenkinti ir įžeisti, ir ar Jūsų nuomonė atspindi realią faktinę tikrovę.

Dr. Viktorija Tauraitė, ekonomikos mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Ekonomikos katedros mokslo darbuotoja

Dažnai kiekvienas iš mūsų diskutuojame apie sąlyginai aukštas maisto produktų kainas, didėjantį EURIBOR ir kitas temas, kurios tiesiogiai yra susijusios su mūsų perkamąja galia. Visgi, infliacija mažėja jau šeštą mėnesį iš eilės. Apžvelkime esamą situaciją ir galimus ateities scenarijus.

Povilas Blusius, atlyginimų tyrimų bendrovės „Figure Baltic Advisory“ konsultantas, atlygio ekspertas.

Dirbant darbo rinkos tyrimų sferoje, nuolat sulaukiame darbdavių klausimų, kaip sukurti modernią, teisingą ir efektyvią atlygio sistemą. Pastaruosius penkerius metus esant neeilinėms aplinkybėms, kardinaliai besikeičianti darbo rinka keičia ir darbuotojų atlygio, ir papildomų naudų lūkesčius. Šiandien pritraukti ir išlaikyti darbuotojus yra ypač sunku, tad siekiant atliepti rinkos dalyvių poreikius bei sukurti veiksmingus vidinius mechanizmus, darbdaviams būtina žinoti kelias itin aktualias atlygio politikos tendencijas.

Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ partneris Kazimieras Karpickis

Pagrindinis verslo tikslas yra generuoti pelną, kuris įmonės akcininkams paprastai išmokamas dividendų forma. Nors gali atrodyti, kad privatus verslas turi teisę su uždirbtu pelnu elgtis kaip panorėjęs, tačiau įstatymai numato tam tikrus apribojimus dėl dividendų išmokėjimo, į kuriuos įmonėms privalu atsižvelgti. Kitu atveju, kaip rodo ir šviežiausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika, neteisėtai išmokėti dividendai iš įmonės akcininkų gali būti išieškoti teisiniu keliu.

Šiuo metu gyvenime labiausiai pasiilgstu stabilumo, kuris man reiškia ir saugumą. Norėčiau gimtajame mieste sutikti buvusius bendraklasius, geriausią draugę, bet čia nieko nebeliko – kone visi emigravo. Svajoju dirbi mokykloje, kurioje kolegos taptų draugais, o mokiniai visada jaustų tvirtą ryšį su mokytojais, bet tai neįmanoma – pedagogai bėga iš švietimo sistemos. Trokštu, kad per artėjančias šv. Velykas šeimos susiburtų maldai, bet žinau, kad to nebus – net artimiausius dabar išskiria nesutarimai, ambicijos, užgauti principai.

Advokatų kontoros „Marger“ vyresnysis teisininkas, advokatas Haroldas Ivanauskas

Sparčiai besikeičianti darbo rinka kuria naujas darbo santykių problemas. Pastaraisiais metais daugėja atvejų, kai darbdaviai, pasinaudodami darbuotojų teisiniu neišprusimu, valstybinės kalbos nežinojimu ar kitomis subjektyviomis aplinkybėmis, neteisėtai taiko išskaitas iš darbo užmokesčio ir naudojasi jomis kaip būdu sumokėti mažiau.

Advokatų kontoros „Marger“ partneris, advokatas Augustinas Vaičiūnas

Dronų naudojimo paskirtis Lietuvoje tampa vis įvairesnė: bepilotės skraidyklės pasitelkiamos ne tik pramogoms, bet ir saugai, inspektavimui ar skirtingų poreikių stebėsenai. Ateities vizija – dar drąsesnė: vizionieriai kalba apie dronų įtraukimą į prekių ar net keleivių transportavimą bei kitas inovatyvias jų naudojimo paskirtis. Todėl svarbu žinoti, kaip mūsų šalyje reglamentuojamas dronų skraidymas ir kokie leidimai jiems yra būtini.