Jeigu turite atžalų, besimokančių mokykloje, o gal tiesiog domitės švietimo naujienomis, tikrai girdėjote sąvoką nemotyvuotas vaikas. Ką tai reiškia? Žinoma, vien blogybes: jam nesiseka mokytis, nes nerodo noro, entuziazmo, susižavėjimo, nededa pernelyg didelių pastangų.

Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ darbo teisės ekspertė, advokatė Jurgita Karvelė

Metinei infliacijai Lietuvoje viršijus 20 proc. ribą, vis daugiau darbuotojų, iki šiol buvę patenkinti savo atlyginimais, pasijaučia uždirbantys per mažai: kainoms augant, o atlyginimui nesikeičiant, žmogaus perkamoji galia menksta – už tą pačią sumą nusiperkama mažiau. Žibalo į ugnį dažnai įpila plintantys gandai apie privalomą atlyginimų indeksavimą (didinimą arba mažinamą) ir motyvavimo priemonių stoka. Tad kaip šioje situacijoje reikėtų elgtis darbdaviams, kurie kartais ir patys susiduria su sunkumais, bei kaip išvengti dar didesnių problemų kilus ginčui tarp darbdavio ir darbuotojo?

Turbūt kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime esame atsidūręs tokioje situacijoje: sutinkame besilaukiančią draugę, kaimynę ar šnekučiuojamės su gimimo stebuklo laukiančia giminaite. Paklausiame: „Na, jau sužinojote vaikelio lytį? Gal net išrinkote vardą?“. „Oi, ne, nusprendėme nesidomėti iš anksto, svarbiausia, kad tik vaikas gimtų sveikas“, – atsako moteris.

Komentaro autorius Vitalis Kavaliauskas, „Baltic Amadeus“ Technologijų direktorius

Klausimo, ar verta žengti skaitmenizacijos keliu, po pandemijos neliko. Vis tik ne viena organizacija jau spėjo įsitikinti, kad siekiant užtikrinti kokybišką skaitmeninę patirtį vien ryžto ir investicijų neužtenka – būtina turėti aiškią strategiją, tikslus ir jų sistemingai siekti. Kitu atveju net patys pažangiausi sprendimai ne tik neatskleis savo potencialo, bet dar ir gali atnešti papildomų rūpesčių.

Advokatų kontoros „Cobalt” asocijuotos teisininkės Eglė Gliaudelytė ir Jolanta Raudonytė

Darbuotojų „nuoma“, teisės aktuose vadinama laikinuoju įdarbinimu, gali suteikti bendrovės veiklai lankstumo, ypač tais atvejais, kai darbo krūvis ir darbuotojų poreikis nėra pastovus. Taip pat galima sutaupyti darbuotojų atrankos ir įdarbinimo, žmogiškųjų išteklių valdymo bei darbo užmokesčio apskaitos kaštų.

Lietuvos viešajam sektoriui trūksta efektyvumo. Vis tik, neskubėkime veltis į žodžių ir argumentų mūšį, nes išvadą sufleruoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Kas dvejus metus šalių viešojo sektoriaus rodiklius skelbianti organizacija tvirtina, kad nors mūsų šalies valdžios sektoriaus išlaidos nesiekia EBPO narių vidurkio, tačiau ir pajamų gaunama gerokai per mažai.

Visame pasaulyje vartotojai reikliau vertina prekes ir paslaugas, atsigręžia į tvarumą. Ne išimtis ir turizmo verslas – keliautojams tampa svarbu, kokį pėdsaką jie palieka ne tik keliaudami iš vienos vietos į kitą, bet ir rinkdamiesi apgyvendinimo paslaugas, rašoma pranešime spaudai.

Komentuoja advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Evaldas Dūdonis ir vyresnioji teisininkė Laura Matuizaitė

Fiziniams asmenims, norintiems leisti sudaryti verslo sutartis ar kitaip atstovauti jų interesus, nebereikės nuolat pravėrinėti notaro biuro durų. Birželio 1-ąją įsigaliojus Civilinio kodekso pakeitimams, fiziniai asmenys išduoti didelę dalį įgaliojimų ir perįgaliojimų galės ir internetu. Manoma, kad šios naujovės padės sutaupyti nemažai laiko ir kaštų, taip pat supaprastins procesus versle. Svarbu ir tai, kad artimiausioje ateityje laukia ir daugiau verslui naudingų permainų.

Atliekų deginimas – kompleksiška ir sudėtinga tema, sąmokslo teoretikų ir suinteresuotų grupių dažnai naudojama kaip bauginimo priemonė visuomenei, siekiant savo tikslų. Šioje ES griežtai reglamentuojamoje ir prižiūrimoje srityje veikia daugybė saugiklių, o patikimi tyrimų rezultatai gaunami tik remiantis nešališkais moksliniais rezultatais.

Net trys ketvirtadaliai (75 proc.) šalies gyventojų geopolitinės situacijos ir sparčios infliacijos kontekste jaučiasi finansiškai nesaugūs, tikinama pranešime spaudai. Tokius duomenis atskleidžia skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų nuomonės apklausa. Koks mūsų elgesys prisideda prie šio nesaugumo jausmo ir kaip jį padidinti?