Landsbergis jaunesnysis – Gabrielius, – senelio  Vytauto  anūkas,  drąsiai pakeitęs Lietuvos EP narį, dar  nespėjo sušildyti vietos naujame poste, o  jau pabandė išsiskirti.

Palaikoma rusakalbių mažumos, Socialdemokratų „Santarvės centro“ partija laimėjo parlamento rinkimus Latvijoje, pelniusi daugiau kaip 23 proc. balsų. Padvelkė siaubu, nes, pasak žiniasklaidos, šių metų rinkimai šiaurinėje Lietuvos kaimynėje vyko „grėsmės iš Rusijos atmosferoje“.

Lietuvoje turime naują tradiciją. Prasidėjus rugsėjui, iškilmingai skelbiame naujus ne tik mokslo, bet ir politinius metus. O visa tai įvyko dėka drąsios Prezidento rūmų šeimininkės, pakvietusios į inauguraciją visą vyriausybę in corpore, kad  duotų  jai, kaip sakoma mūsų rytinių kaimynų, „CU“ („cennyje ukazanija“), kaip  jie turi valdyti ateinančiais metais.

Tarptautinė situacija įtempta. Europos ir pasaulio diplomatija sukasi kaip vijurkas, kad užkirstų kelią tolesniam konflikto eskalavimui Kryme. Ypač sunerimusios artimiausioje kaimynystėje esančios šalys. Dėl Ukrainos reikalų Lietuvos valdžios institucijos praėjusią savaitę taip pat posėdžiavo daugelyje forumų. Prezidentė sušaukė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį. Tačiau iškilo problema, kad po turėjusio būti rimto posėdžio vyko groteskiškas.

Kažkaip šališkai pasijutau parašęs paskutinį komentarą, kuriame papunkčiui (pakankamai savavališkai) nurodžiau politikams keletą dalykų, su kuriais jie nesusitvarkė praėjusiais metais. Bandydamas pasitaisyti šiandien priminsiu keletą kitų klausimų, kuriuos mūsų politikams pavyko išspręsti. Natūralu, kad ir šį kartą komentuosiu visiškai pasirinktinai.

Istorikas Česlovas Iškauskas vėl gąsdina. Jis nebūtų jis, jei nesugalvotų dar kokios nors grėsmės Lietuvos vientisumui. Šį kartą kažką planuojančių blogiukų vaidmenį istorikas priskyrė žemaičiams, kurie lyg ir rodė nepasitenkinimą dėl to, kad prieš 600 metų buvo prievarta pakrikštyti.

Lyg ir surinko 200 tūkstančių parašų referendumo, kurio metu turėtume nuspręsti, ar sutinkame  parduoti užsieniečiams žemės ūkio paskirties žemę, iniciatoriai.

Buvo 1940-ieji metai – Lietuva okupuota Sovietų Sąjungos. Bolševikai okupuotoje šalyje greitai įveda savo tvarką: pavergia liaudies priešus, plėšikauja, persekioja, nacionalizuoja. Tokiu būdu Vilniuje  iš pranciškonų atėmė bažnyčią, ištrėmė brolius iš netoliese esančio vienuolyno.