Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, plastilininis žmogus, vėliau vykusioje spaudos konferencijoje prezidentės lūpomis padėkojo už jo vyriausybei iškeltus uždavinius ir pažadėjo juos įvykdyti (jei pakaks pinigų – numykė droviai).

„Motinos“, kaip vėliau bandė paversti šį įvykį juokais Seimo narys A. Sysas, įsakymų buvo septyni.   Vyriausybė turi padidinti kariuomenės išlaidas – toks buvo D. Grybauskaitės pirmasis punktas. Tolesnių punktų chronologine tvarka neprisimenu, bet buvo maždaug taip: reikia paremti Lietuvos verslininkus, kenčiančius dėl Rusijos embargo, efektyviai įsivesti eurą (be jokio dirbtinio kainų kėlimo), grąžinti pensijų įsiskolinimus pensininkams, padidinti mažas pensijas ir darbo užmokestį, pasirūpinti, kad būtų sumažinta „socialinė atskirtis“. Vos nepamiršau. Ir, žinoma, užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę (t.y. pastatyti suskystintų gamtinių dujų saugyklą, energetinį tiltą į Lenkiją, naują atominę ir t.t...). Punktas Nr. 7 – iš naujo priimti specialią Rytų Lietuvos programą, kur situacija, kaip žinoma, yra „jautri“, ir jei ten neinvestuosime mes, tai padarys kiti – daugiaprasmiškai perspėjo ministrus visada budri prezidentė.

Jos rūpestinga kalba rūpinantis tėvynės gerove buvo net graži. Užduotys teisingos. Tegul kas nors pabando prisikabinti. Vyriausybė turi duoti armijai, pensininkams, verslininkams, nepasiturintiems, investuoti į energijos projektus ir, svarbiausia, nepažeisti fiskalinės drausmės, ko nepamiršo  priminti premjerui D. Grybauskaitė. Tai užduotis nebent Saliamonui, kuris galėtų pripilti iš tuščio.

A. Butkevičiaus, deja, ne Saliamonas, todėl neaišku, kaip bus pripilta. Tačiau Ministras Pirmininkas ir taip dėkojo prezidentei už nubrėžtus veiklos tikslus. Tikriausiai paveiktas emocijų jis akimirką pamiršo, kad vyriausybė turi savo programą. Bet tai smulkmena, kai galvoje kitos problemos. Ir svarbiausia yra konstitucinės daugumos praradimas, ką neišvengiamai gali panaudoti valdinga Daukanto aikštės Prezidento rūmų šeimininkė. Vien pagalvojus apie tai A. Butkevičiaus pagarba prezidentei  pradeda augti geometrine projekcija. Į rūmus pradės bėgioti pasišokėdamas, ir ne tik pirmadieniais, kaip iki šiol.

Žiūrėdamas į inauguraciją, susidarau įspūdį, kad iš tikrųjų pradedame laikytis politinių Kremliaus ar „batkos“ iš Baltarusijos papročių. Juk tik ten „prezidient“ šaukia ministrus (arba ir visą vyriausybę) kaip pavaldžius sau bajorus, kad šie atsiskaitytų už padarytus darbus ir gautų kitų pavedimų. Truputį pasijuokiame iš šios rytinių kaimynų tvarkos, prie progos įsmeigdami smeigtuką dėl demokratijos stokos. O  kad  patys  pamažu įgyjame tą  patį, tai jau kita pasaka.

Vyriausybei ir jos šefui dėl visa ko primenu, kad kol kas Lietuvoje mes turime kabinetinę-parlamentinę politinę sistemą. Joje prazidentės kompetencija ribota, susijusi su gynyba ir užsienio politika, vykdoma konsultuojantis su vyriausybe. Visa kita, kai kalbama apie politinių sezonų pradžią, tai prezidentės D. Grybauskaitės ir jos politinių Rytų „kumirų“ kalkė. Tačiau su tuo pasveikinti Lietuvos nenorėčiau...

Tadeuš  Andžejevski