Prieš priimant pagarsėjusį naują Švietimo įstatymą, kuriame jėga buvo prastumtas postulatas dėl brandos egzamino suvienodinimo, apytiksliai 8 proc. lenkų mokyklų absolventų nesusidorojo su valstybine kalba. Šiandien, įgyvendinus įstatymą, šis rodiklis beveik padvigubėjo ir pasiekė 15 proc.
Taip atrodo tariamas valdžios institucijų rūpinimasis nelietuviškų mokyklų jaunimo švietimu, mūsų maitinimas nuvalkiotais Švietimo ministerijos bei daugelio politikų posakiais ir vargingos mažumų atžvilgiu teisės formavimas buldozerio metodu.  

Lietuvos žiniasklaida pastaruoju metu juokiasi iš naujausių mūsų valdžios iniciatyvų – švęsti kiekvieną istorinį įvykį, kurio metu mes galėjome priversti paklusti savo amžinus priešus maskolius. Šį kartą kalba eina apie 1655 m. rugpjūčio 8-osios įvykį Vilniuje prie Žaliojo tilto.

Sostinės Liberalų-konservatorių dauguma siaučia. Nepaisant stipraus vietinės bendruomenės pasipriešinimo bei Vyriausybės rekomendacijų, suteikiančių galimybę pratęsti reformą dvejiems metams, pakeitė devynių mokyklų statusą, sumažinusi jas iš vidurinių iki pagrindinių. Absoliuti jų dauguma yra tautinių mažumų mokyklos: 6 rusų, dvi lenkų ir viena lietuvių.

Pagrindinis Lietuvos nacionalistų (tautininkų) veikėjas Gintaras Songaila vyriausybės buvo paaukštintas. Jis tapo valstybės institucijos – Žiniasklaidos, radijo ir televizijos paramos fondo – vadovu. Tokiu būdu vienas iš Lietuvos dešiniojo sektoriaus vadeivų kasmet turės apie 3 mln. eurų, kuriuos Lietuvos valstybė skiria remti mūsų valstybės žiniasklaidą, biudžetą.

Liberalų partijos tautinių bendrijų komiteto pirmininkė Julija Mackievič viename portale neseniai paskelbė tekstą, kurio pavadinime aiškiai sako, kad neleisime (suprask – mes, liberalai), kad tautinių mažumų mokyklos taptų priešrinkiminių veiksmų ir žaidimų įkaitais.

Europą užplūdo beveik Sacharos karščiai. Karštis tiesiog liejasi iš dangaus. Nežinau, kaip jūs tai iškenčiate, bet esu tikras, kad kai kuriems ši anomali temperatūra aiškiai įkyrėjo. Neseniai  perskaičiau, kad kažkoks latvis Janis Kuzinis, „asociacijos prieš fašizmą“ narys, pradėjo rinkti parašus, kad Latvija atgautų... Palangą ir su ja besiribojantį Baltijos jūros šelfą.

Lietuva su palengvėjimu gali atsikvėpti... uffffff. Seime nagrinėtas klausimas, keliantis grėsmę  mūsų konstitucinei tvarkai, socialiniam autoritetui ir net kenkiantis daugelio politikų sveikatai buvo... atidėtas. Parlamentarai daugiau nenagrinės Pavardžių rašymo įstatymo.

Seimo narys, konservatorius Valentinas Stundys nusprendė tapti šiuolaikiniu Lietuvos Reitanu.  Tiesa, drabužėlių, krisdamas kaip jo istorinis protėvis prie Seimo tribūnos, nesudraskė, bet ugningą  prakalbą (gelbėk tėvynę nuo Targovicos ) T. Reitano stiliumi pasakė.

Europos Parlamento narys Ryszard Legutko nesename interviu portalui „Fronda“ gender ideologiją lygina su komunizmu. Vertindamas dabartinę moralinę Europos būklę įžvelgia, kad „tik tada, kai visos patologijos peržengs tam tikrą ribą, įvyks prablaivėjimas“.

Vilija Filipovičienė, Seimo narė iš Darbo partijos, kažkada buvusi Vilniaus rajono tarybos narė, sunerimo dėl pensininkų ir senyvo amžiaus žmonių likimo Vilniaus regione. Sunerimo būtent dėl to, kad iki šiol (nuo nepriklausomybės atgavimo prabėgo jau 25 metai) šie neišmoko valstybinės kalbos, o tai be galo apsunkina jų gyvenimą.