Mokslas ir moterys prieš du šimtus metų Lietuvoje buvo sunkiai suderinamos priešingybės tiek plačiojoje visuomenėje, tiek akademinėje erdvėje. Tuo metu, kai Vakarų Europoje jau pasitaikydavo aukštojo mokslo siekiančių merginų, Vilniaus universiteto akademinė bendruomenė iš garbės nare norinčios tapti moters vis dar reikalavo kūniškų, o ne proto savybių.

Sukanka 60 metų nuo 1951 metų masinių Lietuvos gyventojų trėmimų. Vilniuje prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti surengtas iškilmingas minėjimas.

Šie metai paskelbti Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais. Jas pagerbiant, Kėdainių rajone šiandien atidengtas memorialas.

Per antrąjį pasaulinį karą nuo nacių ir jų talkininkų rankos žuvo apie 6 milijonus Europos žydų – Lietuvoje buvo sunaikinta beveik visa žydų bendruomenė.

1941-ųjų rugpjūtį Daukšių kaime naciai sunaikino Kėdainių, Šėtos ir Žeimių žydų bendruomenes – iš viso per du tūkstančius žmonių.

Minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną Aukštuosiuose Paneriuose pagerbti holokausto aukų susirinko šimtai žmonių.

Prieš 70 metų Panerių miškuose buvo sunaikintas Vilniaus getas.

Vilniaus Antakalnio kapinėse rugsėjo 22 dieną pagerbtas Pasaulio tautų teisuolio Antono Schmido atminimas.
„Šis nacių Vokietijos kariuomenėje tarnavęs austras išdrįso nepaklusti beprotiškiems įsakymams, ir  gelbėdamas šimtus mirčiai pasmerktų žydų, jis buvo pasmerktas mirčiai pats“, - sakė ceremonijoje dalyvavusi užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė Liauškienė.

Barnaule, Rusijos Altajaus krašte, rugsėjo 10-13 dienomis vyko konferencija „Lietuva-Sibiras: 70 metų trėmimui“, skirta masinių Lietuvos gyventojų trėmimų 70-ečiui paminėti.
Konferencijos dalyvius pasveikino Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento Ryšių su bendruomenėmis ir informavimo skyriaus vedėjas Algimantas Misevičius.

Jei ne­ži­no­te, kaip vi­du­ram­žiais bu­vo įdir­ba­ma oda, ri­ša­mos kny­gos, žie­džia­mi puo­dai ar ga­mi­na­mi gin­klai, tik­rai ver­tė­jo ap­si­lan­ky­ti  sa­vait­ga­lį Pa­bais­ko mies­te­ly­je vy­ku­sia­me gy­vo­sios vi­du­ram­žių is­to­ri­jos fes­ti­va­ly­je „Šven­to­sios (Pa­bais­ko) mū­šis 1435–2011 m.“.

Kas­met pir­mą­jį rug­sė­jo sekmadienį mi­ni­ma Eu­ro­pos žy­dų kul­tū­ros die­na. Uk­mer­gė­je ji bu­vo pa­mi­nė­ta žy­dų žu­dy­nių vie­to­je, prie pa­min­klo Pi­vo­ni­jos ši­le. Kraš­to­ty­ros mu­zie­ju­je ta pro­ga ati­da­ry­ta Vil­niaus ge­to afi­šų pa­ro­da, rašo www.ukzinios.lt.

Šiais mokslo metais mokykloms sudaromos galimybės dar daugiau dėmesio skirti laisvės kovų istorijai dėstyti, integruoti istorijos ir pilietiškumo pagrindų pamokas, laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų.
2011-ieji paskelbti Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metais. Tikimasi, kad dar išsamiau ir plačiau dėstoma Laisvės kovų istorija sudarys galimybes ugdyti mokinių pilietiškumą remiantis partizanų kovų istorijos pavyzdžiais.

Seimo Pirmininkės teigimu, Baltijos kelias buvo triumfo valanda kelyje į nepriklausomybę, į kurį privalome stoti naujai diena iš dienos.
Seimo Pirmininkė Irena Degutienė teigia, kad 1989 metais įvykęs Baltijos kelias buvo Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių triumfo valanda kelyje į nepriklausomybę ir ragina kasdien vis iš naujo prisiminti šio kelio pamokas bei į asmeninį Baltijos kelią stoti naujai diena iš dienos, rašoma Pirmininkės pranešime spaudai.