Seimo Pirmininkės teigimu, Baltijos kelias buvo triumfo valanda kelyje į nepriklausomybę, į kurį privalome stoti naujai diena iš dienos.
Seimo Pirmininkė Irena Degutienė teigia, kad 1989 metais įvykęs Baltijos kelias buvo Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių triumfo valanda kelyje į nepriklausomybę ir ragina kasdien vis iš naujo prisiminti šio kelio pamokas bei į asmeninį Baltijos kelią stoti naujai diena iš dienos, rašoma Pirmininkės pranešime spaudai.

Pirmadienį sukanka 20 metų, kai praėjus 222 dienoms po Lietuvos radijo ir televizijos rūmų okupacijos, į pastatą sugrįžo tikrieji šeimininkai.
1991 m. Sausio 13-ąją sovietams okupavus radiją ir televiziją, darbuotojai dirbo išsibarstę po 14 skirtingų vietų.
Tuometinis Lietuvos radijo ir televizijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Juozas Neverauskas pasakoja, kad nutilus radijo ir televizijos studijoms, po 40 sekundžių įsijungė atsarginė studija Sitkūnuose.

Rugpjūčio 19 d. krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė dalyvavo kario savanorio Artūro Sakalausko žūties minėjime Alytuje, kur taip pat vyko Šv. Mišios Angelų Sargų bažnyčioje. Rugpjūčio 21 d. sukanka 20 metų nuo tragiškos dienos, kai gindamas Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo rūmus, Lietuvos valstybės nepriklausomybę, žuvo karys savanoris Artūras Sakalauskas.
„Vienas A. Sakalausko draugų prisimena, jog paklaustas, kodėl stoja į savanorius, jis atsakęs, jog taip liepia jo širdis. Norėčiau, kad šio savanorio užsidegimas, siekis apginti šalį būtų pavyzdžiu šiandien mums visiems“, – sakė R. Juknevičienė.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė iš Katedros aikštės išlydėjo tradicinio tarptautinio estafetinio bėgimo „Baltijos kelias" (Vilnius - Ryga - Talinas), skirto 1989-ųjų gyvajam Baltijos keliui paminėti, pirmuosius dalyvius.
Prezidentė pabrėžė, kad 600 km bėgimas simbolizuoja Baltijos šalių laisvės troškimą. „Gražu ir simboliška, kad atkakli lietuvių, latvių ir estų kova už laisvę minima daug valios ir ištvermės reikalaujančiu bėgimu per visas tris Baltijos valstybes", - kalbėjo šalies vadovė.

Seniausios žmonių apeigos išplaukė iš nepažinimo juos supančios gamtos dėsnių, nesupratimo, kodėl periodiškai kiekvienais metais keičiasi metų laikai: žiemą keičia pavasaris, pavasarį – vasara, vasarą – ruduo, o su jais ir darbo sezonai: baigiantis vienam darbo sezonui ir prasidedant kitam, buvo švenčiamos šventės ir atliekamos apeigos, paprastai susietos su išgalvotomis antgamtinėmis būtybėmis (totemais, gyvulių ir augmenijos “šeimininkais”), nuo kurių tariamai priklausęs žmonių apsirūpinimas maistu.

Liepos 27 d. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai pagerbė per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus Lietuvoje žuvusius vokiečių karius, padėdami vainikus ant karių kapų kapinėse prie Vingio parko.

Ceremonija, kurią organizuoja Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga ir VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnyba”, užbaigs pusantros savaitės trukusią Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos stovyklą Lietuvoje, kurios metu buvo tvarkomi Vokietijos karių kapai.

Minint Žalgirio mūšio 601 metines Aleksoto seniūnijos ir bendruomenės pastangomis pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam.
Paminklo iniciatorius ir drožėjas, tautodailininkas, aplinkosaugininkas aktyvus visuomenininkas Universiteto gatvės gyventojas Algimantas Kulieša.
Prie šios visuomeninės iniciatyvos įgyvendinimai labai prisidėjo UAB „ Požeminiai darbai", UAB „Nydija" bei Aleksoto bendruomenės centras.
„Džiaugiamės, kad iniciatyvių žmonių dėka ir mūsų įmonių supratingumu ir pagalba galima padaryti daug puikių, nesavanaudiškų darbų", - sakė Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė.

Liepos 15–16 d. Lietuvos kariuomenės kariai ir istorinių klubų nariai atstovavo Lietuvai Lenkijoje Griunvaldo lauke rengiamoje Žalgirio mūšio inscenizacijoje.

Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys rekonstruotomis XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių uniformomis, kartu su riteriais iš Trakų pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ ir kitų istorinių klubų – iš viso per pusšimtis atstovų – inscenizuotame mūšyje kovėsi jungtinės kariuomenės gretose kaip Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariai. Šiemet pirmą kartą mūšyje lietuvių gretose buvo ir viduramžių lankininkai, kuriuos atsiuntė istorinis klubas „Strėlė“.

Penktadienio popietę Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse paminėtos 78-osios S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą ir jų žūties metinės.
Minėjimo vedėjas Vilius Kaminskas susirinkusiems žmonėms priminė S.Dariaus ir S.Girėno kelionės per Atlantą istoriją, pasiruošimą skrydžiui bei vargus ir sunkumus, kuriuos teko patirti Lietuvos didvyriams.

Lietuvos delegacija, vadovaujama užsienio reikalų viceministro Egidijaus Meilūno, liepos 17 dieną Lenkijos Ščecino mieste ir netoli Myslibužo esančiame Pščelniko kaimo miške dalyvaus lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno 78-ųjų žūties metinių minėjimo renginiuose. 

E.Meilūnas Ščecino Šv. Jokūbo katedroje padės vainiką prie S.Dariaus ir S.Girėno atminimo lentos. Lakūnų žūties vietoje Pšelnike viceministras dalyvaus Šv. Mišiose lietuvių kalba, sakys S.Dariaus ir S.Girėno atminimui skirtą kalbą, padės gėlių prie paminklo lakūnams.