Vilkaviškis ir Kaunas rengiasi įamžinti imperatoriaus Napoleono Bonaparto 200 metų lankymosi Lietuvoje jubiliejų, praneša LTV „Panorama“.

Grupė Nepriklausomybės akto signatarų piktinasi, kad praėjus 21-eriems metams dar neparašyta profesionali Sausio 13-tosios istorija.

Medininkų tragedijos liudininkas Tomas Šernas sako, kad tai naudinga mūsų valstybės priešams ir leidžia kalbėti, kad savi šaudė į savus. Istorikai teigia, kad tam būtinas specialus valstybės užsakymas.

Per 1918 metų Suomijos pilietinį karą belaisvių stovyklose mirė beveik 1 tūkst. vaikų.
Jie ten buvo laikomi dėl įtarimų ryšiais su sovietų remiamomis grupėmis. Tokius faktus pateikė vienas karo istorikė.

Palangos Botanikos parkui sugrąžintas istorinis jo pavadinimas – Naujųjų metų išvakarėse jam vėl suteiktas Birutės vardas.

Vilniuje, Gedimino pilies bokšte, sausio 1-ąją tradiciškai bus nuleista praėjusius metus bokštą puošusi vėliava ir pakelta nauja, praneša Lietuvos radijas.

Vatikanas pirmą kartą paviešins šimtą istoriškai svarbių slaptųjų archyvų dokumentų, kurie bus eksponuojami parodoje Romoje.
Ypač saugiame požeminiame bunkeryje ir Vatikano rūmuose daugiau nei 80 kilometrų lentynose saugomi slapti dokumentai saugyklas paliks pirmą ir tikriausiai vienintelį kartą, praneša Lietuvos radijas.

Pasaulio kybartiečių draugija ir Kybartų seniūnija susirūpino niokojama Virbalio geležinkelio stoties senąja elektrine.

Statyta prieš daugiau nei pusantro šimto metų, dar caro laikais, elektrinė priklauso geležinkelininkams, todėl baiminamasi, kad ši sugrius, praneša Lietuvos radijas.

Marijampolėje, Kazio Griniaus memorialiniame muziejuje, penktadienį bus atidaryta nauja paroda bei pristatytas Prezidento artimųjų atsiminimų leidinys.

Taip bus minimos Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus 145 gimimo metinės.

Zaporožjės (Ukraina) gyventojas Sergejus Pjenkovas žvejodamas Dnepre ištraukė iš šios upės dugno senutėlį kardą.

Kardas buvo pakeltas iš daugiau kaip 20 metrų gilumo, rašo lenta.ru, remdamasi Ukrainos žiniasklaida. Vėliau jis perduotas muziejui.

Ukrainos specialistai mano, kad žvejo „laimikis“ pagamintas X amžiuje.

Lietuvos archyvams – 90-mt. Veiklos pradžioje dokumentai kilo į keletą dešimčių kambarių, dabar jų krūva nusidriektų 130 kilometrų.
23 dideli kambariai, 2 tuneliai, iš viso daugiau kaip 2000 kvadratinių metrų ploto patalpos – tiek užėmė pirmasis Lietuvos Centralinis valstybės archyvas, įkurtas VII forte Kaune, praneša LTV „Panorama“.