Pirmieji masiniai trėmimai į Sibirą ir kitas atokiausias Sovietų Sąjungos vietas prasidėjo 1941 metų birželio 14-ąją, praėjus metams nuo sovietų okupacijos. Po karo masinis lietuvių inteligentijos ir turtingesnių ūkininkų išvežimas surengtas 1948-aisiais, 1949-aisiais ir 1951 metų spalį. Pastarasis pavadintas Rudens akcija. Minint 60-ąsias rudens trėmimų metines, per kurias iš šalies buvo išvežta beveik 17 tūkst. ūkininkų, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti susirinko buvę tremtiniai ir politiniai kaliniai. Jie prisiminė lemtingas naktis ir dalijosi dar atmintyje gyvais prisiminimais.
„Labiausiai mane sukrėtė scena, kada mums reikėjo atsisveikinti. Kaimynystėje gyveno mano senelio mama, 80-metė moteris. Ji stovėjo nuošalyje, verkė, gailėjo mūsų, bet kai mes priėjom prie jos atsisveikinti, ją ištiko isterijos priepuolis. O kada mes sulipom į mašiną, ji puolė mūsų sunkvežimį vytis ir pabėgėjus griuvo tarpuvartėje. Ta scena mane labai sukrėtė“, – pasakojo tremtinys Vidmantas Samys.
Vos ketverių į Sibirą su tėvais ir seneliai ištremta Rasutė Peslekienė dar šiandien prisimena gyvulinius vagonus užkaltais langais, kuriais buvo vežama į Sibiro gilumą, ir traukiny skambančias lietuviškas moterų dainas bei Sibire sutiktas pirmąsias Kūčias.
„Atvežė mus į mažytę pirtelę, dvi šeimas. Tėvus paėmė į mišką darbų dirbti, o aš likau su seneliais. Prisimenu savo pirmąją skaudžią Kūčią Sibire. Senelis sutrynė aguonų saują ir mes trise valgėme tas Kūčias“, – kalbėjo moteris.
Šešerius metus Sibire gyvenusi tremtinė prisipažįsta, kad labiausiai ilgėjosi tėvynės.
Istorikų teigimu, į partizaninę kovą prieš sovietų okupantus pakilusi mūsų valstybė nukentėjo labiau nei mažiau pasipriešinusios Latvija ar Estija.
Iš viso per trėmimus, egzekucijas, kalėjimus, rezistentų žudynes, priverstinę emigraciją Lietuva neteko beveik milijono savo piliečių.
Arnas Mazėtis
LTV naujienų tarnyba
