Moralė ir teisė. Kas svarbiau? Kas gimė pirmiau? Kas yra pagrindas: teisė yra pagrindas moralei ar moralė yra pagrindas teisei?

Daugelis žmonių, kalbėdami apie karantiną, kaip vieną jo privalumų pabrėžia tai, kad atranda laiko pabūti su savimi, sustoti, atsikvėpti, užmegzti gilesnį ryšį su aplinka. Tai skamba gražiai, tikiu, kalbantieji savo laiką išnaudoja būtent tam.

Pastaruoju metu galvoju apie tai, kaip jaučiausi susipykęs su savimi.

Pakalbėkime apie pavasarį.

Man nepatinka, kai žmogaus tikslas – būti teisiam. Nors pats kartais labai noriu įrodyti savo teisumą įvairiose situacijose, suvokiu, kad tai žalinga. Įrodinėdamas savo teisybę ir siekdamas ja „nukonkuruoti“ kitas tiesas pasiekiu tik pasipuikavimo jausmą. Tačiau ar pasipuikavimas yra laimėjimas? Gal kam nors, bet ne man.

Kartais patys manome (jaučiame) ar girdime kitus kalbant apie tai, kaip prieš juos yra nusiteikęs visas pasaulis. Apie tai, kokie visi blogi ir, atrodo, pasitaikius progai bando pakenkti. Tačiau reikia atskirti tiesą nuo iškreiptos tikrovės, kurioje ir gyvena tokioje aukos būsenoje esantys žmonės.

Jau esu rašęs apie tai, su kokiomis problemomis susiduriame naudodamiesi socialiniais tinklais ir kokį neigiamą poveikį jie daro. Tačiau nepateikiau jokių alternatyvų, pasiūlymų, kaip socialiniai tinklai galėtų patobulėti. Kaip jie turėtų pasikeisti, kad taptų naudinga platforma – platforma kūrybingiems žmonėms.

Koronavirusas galėjo būti kur kas baisesnis. Galėjo greičiau išplisti, būti kur kas didesnio mirtingumo, pavojingiausias jauniems žmonėms, sukelti sunkesnius sveikatos negalavimus ir pasekmes po ligos. Bet taip neatsitiko.

Prakalbus apie kančią, iškart galime prisiminti begalę skambių, jau girdėtų pasakymų. Per kančias į žvaigždes, kenčiantiems dangus ir daug kitų.

Šiais laikais laimės ieškojimas yra dažna veikla. Tai skamba labai gražiai, įkvepiančiai ir prasmingai.