Nors šis pavasaris dėl besitęsiančio karantino tapo psichologiniu iššūkiu daugeliui žmonių, ypač daug streso ir nerimo jis sukelia abiturientams, kurie jau galvoja apie jų laukiančius egzaminus ir jaučia didelę atsakomybę. „Eurovaistinė“ bendradarbiaudama su psichologe Egle Zubiene nori patikinti abiturientus, kad šis laikotarpį įveikti bus lengviau tinkamai psichologiškai pasiruošus.

Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu, universitetai iki birželio 1 d. turėjo galutinai apsispręsti dėl 2020 m. minimalaus konkursinio balo į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas. Šiandien Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas Eugenijus Valatka patvirtino apie vieningą visų valstybinių universitetų susitarimą: 2020 m. priėmimui į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas mažiausio stojamojo konkursinio balo kartelė – 5,4 balo.

Pagalvojus apie sesiją, atsiskaitymus ir egzaminus, studentus gali apimti mintys apie įmanomą ar įsivaizduojamą nesėkmę – „nepavyks pasiruošti atsiskaitymui, neišlaikysiu egzamino, atsiskaitymo metu sutriks internetas“ ir pan. Suprantama, kad tokios mintys gali kelti stresą, nerimą, nepasitikėjimą savo jėgomis, baimę suklysti. Rūpintis dėl ateities ir jausti nedidelį kiekį streso yra normalu. Nedidelis stresas juk padeda susikaupti, mobilizuoti jėgas ir kūrybiškai spręsti problemas. Kai streso būna per daug, tiek mokytis, tiek atlikti užduotis darosi sunkiau. Norėtųsi atkreipti dėmesį į tam tikras sritis, kurios siejasi su stresu ar gebėjimu atlikti darbus.

„Karantinas davė unikalių pamokų tiek mokytojams, tiek moksleiviams ir jų tėvams – jis paskatino kūrybiškai ieškoti būdų išbūti izoliacijoje, iš naujo atrasti pomėgius, diskutuoti apie tai, kas vyksta. Jei vaikai per šį laikotarpį išmoks patys spręsti problemas, įgis daugiau atsakomybės ir savarankiškumo, pažins save, tai bus didelė šio laikmečio vertybė. Be to, technologiniai įgūdžiai, kuriuos dabar patobulinome, niekur nedings ir pasibaigus karantinui“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos docentė dr. Ilona Tandzegolskienė.

„Žmonės išgirdę, kad esu baigusi matematiką, iškart prilipina mokytojos etiketę, kai pradedu pasakoti, ką iš tiesų dirbu, tai jiems skamba lyg kosminio laivo projektavimas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventė Agnė Kazakevičiūtė, baigusi bakalauro „Matematika ir jos taikymas“ bei magistrantūros „Taikomoji matematika“ studijų programas. Šiuo metu A. Kazakevičiūtė dirba vienoje bendrovėje vyresniąja duomenų analitike ir teigia, jog įsitikinimas, kad moterys neturi loginio mąstymo, deja, bet dar gyvuoja. „Dažniausiai taip sako tie, kurie jo patys neturi“, – priduria A. Kazakevičiūtė ir pasakoja, kodėl pasirinko studijas VDU bei kaip po jų sekėsi įsitvirtinti darbo rinkoje.

Artėjantis brandos egzaminų laikotarpis ne vienam dvyliktokui kelia stresą ir nerimą. Juo labiau, kad trečią mėnesį moksleiviai mokosi nuotoliniu būdu. Pasiruošti egzaminams gali padėti ne tik vadovėlių ir savo sukauptų konspektų skaitymas, bet ir išmaniosios technologijos. Mokymąsi jos gali paversti lengvesniu ir įdomesniu užsiėmimu, tikinama pranešime spaudai. 

Prezidentas Gitanas Nausėda dėkoja mokytojams už darbą koronaviruso krizės sąlygomis. Šalies vadovas akcentuoja, kad tiek mokiniai, tiek ir mokytojai savo pareigas krizės laikotarpiu atliko puikiai, todėl, pasak prezidento, jiems galima rašyti aukščiausią pažymį.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, maždaug 80 procentų mokyklų mokslo metus pasirinko pabaigti nuotoliniu būdu, likusios 20 procentų ugdymo įstaigų dirbs mišriu būdu.

Nuo kitos savaitės pradinių klasių mokiniai gali grįžti į mokyklas, tačiau tik kelios šalies mokyklos planuoja mokslo metus tęsti įprastu būdu ir mokytis klasėse, rodo savivaldybių pateikti duomenys.