Kiekvieną vasarą Vilniaus teritorinė ligonių kasa atkreipia jaunuolių dėmesį į tai, ką jie turėtų atlikti išvykdami studijuoti į užsienį, kad ateinančiais mokslo metais gautų kompensuojamąsias medicinos paslaugas. Visgi būsimi studentai kasmet linkę daryti tą pat klaidą – deklaruoja išvykimą iš šalies, taip prarasdami sveikatos draudimą. Specialistai kartoja: išvykstant studijuoti būtina ne deklaruoti išvykimą, o pasirūpinti privalomuoju sveikatos draudimu.

„Jeigu visą laiką ir energiją skirsi tik mokslams, tikrai anksčiau ar vėliau gali „perdegti“. Turiningas laisvalaikis, net ir siekiant mokslo aukštumų, yra tiesiog privalomas“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Sporto ir meno centro direktorius Alfredas Lukaševičius. Pašnekovas neslepia, jog labiau už viską laukia proveržio neformaliajame švietime, kuris daliai jaunimo yra bene svarbiausia veiklos sritis. Su A. Lukaševičiumi kalbamės apie sporto ir meno derinimą, didelius užmojus ir savirealizacijos svarbą.

Studijos Lietuvoje ar užsienyje? Tai klausimas, kurį sau užduoda dažnas abiturientas, galvojantis apie tolesnį išsilavinimą. Dėliojantiesiems visus „už“ ir „prieš“ Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas siūlo bent porą rimtų argumentų, pagrindžiančių, kodėl verta studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Daugiau nei 20 tūkst. Lietuvos moksleivių netrukus pradės naują gyvenimo etapą - sulaukus egzaminų rezultatų mokyklose įteikiami brandos atestatai. Artėjant išleistuvėms, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad atsisveikindami su mokykla, džiaugdamiesi švente abiturientai nepamirštų pasirūpinti savo ir bendraklasių saugumu.

Praėjusiais metais Lenkijoje buvo pradėta aukštojo mokslo reforma, kurią planuojama baigti iki 2021 m. Nuo pat pradžių į taip vadinamos „Konstitucijos mokslui“ rengimą buvo įtraukta akademinė bendruomenė, o visas procesas buvo paremtas plačiomis diskusijomis, kurios truko 2 metus. Visgi, nemažai klausimų yra vis dar neatsakyti. Palyginkime Lietuvos ir Lenkijos aukštojo mokslo politikos pokyčius.

Nors Lietuva yra tarp labiausiai išsilavinusių šalių pasaulyje, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atliktų tyrimų duomenys rodo, kad mūsų šalyje aukštasis mokslas gabiems, talentingiems moksleiviams ne visuomet prieinamas. Vilniaus universitetas (VU), siekdamas mažinti atskirtį, šiemet skiria 100 studijuoti skatinančių stipendijų. Į jas pretenduoti gali ir abiturientai, kurie universitetinio išsilavinimo sieks pirmieji šeimoje.

„Times Higher Education“ (THE) parengtame ir paskelbtame Europos mokymo kokybės reitinge (angl. Europe Teaching Ranking) pirmą kartą reitinguotas ir Vilniaus universitetas (VU). Šiame reitinge VU iš karto šoktelėjo į aukštą 76–100 poziciją, o jo viršūnėje tradiciškai rikiuojasi Oksfordo, Kembridžo, Sorbonos universitetai, Imperatoriškasis Londono koledžas ir kt.

Nacionalinis egzaminų centras liepos 4 dieną skelbia 2019 m. pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzaminų – biologijos, informacinių technologijų, lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (anglų) ir užsienio kalbos (rusų) – rezultatus.

Birželio 28 d. yra nustatyta chemijos, fizikos, užsienio kalbos (prancūzų) ir užsienio kalbos (vokiečių) valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų skelbimo data.

Kvietime į pagrindinio išsilavinimo pažymėjimų įteikimo šventę Pavilnio pagrindinėje mokykloje buvo tokios eilutės:
„Jau baigias paskutinė pamoka,
Kurios tema – „Išsiskyrimas“.
Čia telpa nuostabių prisiminimų platuma,
Čia telpa išsakytų žodžių palikimas.“