Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pabrėžia, kad minimalių kriterijų stojant į aukštąsias mokyklas skaičiavimo koregavimas leis individualizuoti kiekvieno abituriento ar kito stojančiojo galimybes, atsižvelgti ne tik į pagrindinių, bet ir kitų mokomųjų dalykų, reikalingų konkrečiai studijų programai, rezultatus, tačiau užtikrins stojančiųjų konkurenciją. Kartu ministerija pabrėžia, kad šių metų stojamojo balo kartelė išlieka tokia kaip ir ankstesniais metais, vienintelis skirtumas tas, kad atsisakoma pernai įvestos naujovės – reikalavimo pasiekti nustatytą trijų privalomų egzaminų pažymių vidurkį.

Didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) kartu su Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu, Švietimo ir mokslo profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“ ir Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesine sąjunga traukiasi iš derybų su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl naujos Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties sukūrimo.

Į bendrojo ugdymo turinio atnaujinimą siekiama įtraukti kuo daugiau suinteresuotų, pedagogikos mokslo srityje dirbančių tyrėjų ir mokytojų praktikų, kad atnaujintos programos kuo geriau atitiktų mokyklų ir visuomenės lūkesčius.

Naujausia statistika rodo, kad nors visoje Lietuvoje bendrojo ugdymo mokyklose mokinių mažėja, sostinės regione jų skaičius auga. Daugėjant mokinių, iškyla ne tik iššūkis pagal naujausias tendencijas pritaikyti ugdymo programas, bet ir plėsti mokyklų tinklą. Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, mokyklų vidus turi tikti šiuolaikiniam ugdymui, o jų vieta mieste – derėti su miesto gyventojų ritmu.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta daugiau nei 350 privalomų dalykų mokytojų ir 504 pedagoginės pagalbos specialistų, o po 3–5 metų, jei nebus imtasi papildomų priemonių, poreikis išaugs 5 kartus. Mokyklų vadovų ir pedagogų apklausa taip pat patvirtino, kad jų gaunamas vidutinis atlyginimas yra dvigubai mažesnis nei tikimasi ir žemesnis nei visame šalies ūkyje. Tyrime iš viso buvo apklausti 929 mokyklų direktoriai ir 2588 mokytojai iš 59 šalies savivaldybių.

Antradienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) vyks antras susitikimas su visomis švietimo profesinėmis sąjungomis dėl kolektyvinės švietimo sutarties rengimo.

Vilniaus Pavilnio pagrindinės mokyklos mokiniai dalyvavo netradiciniame edukaciniame užsiėmime „Kelias į Nepriklausomybę 1918 m.“ Signatarų namuose. Žinoma, visiems buvo smalsu pamatyti ir prieš 102 metus pasirašytą Nutarimą dėl Lietuvos nepriklausomybės, dabar vadinamą Aktu.

Norintieji tapti mokyklų vadovais dar prieš konkursą galės įsivertinti savo gebėjimus – tokia galimybė numatyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyva parengtame švietimo įstaigų vadovų skyrimo atnaujinimo plane. Jame numatytos priemonės, skirtos pritraukti daugiau potencialių mokyklų vadovų, supaprastinti jų atranką, užtikrinti pagalbą naujiems vadovams ir patirties perdavimą.

2020 m. vasario 12 d. Bezdonių vaikų darželyje įvyko renginys, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti.

Šiemet pirmą kartą surengtame ankstyvame žiemos priėmime į profesinio mokymo įstaigas, vykusiame sausio 27 d. – vasario 11 d., pasirašyti sutartis pakviesti 607 stojantieji.