Muziejuje pristatomas Lietuvos kelias į valstybingumą nuo XIX a. antros pusės iki lemtingojo Vasario 16-osios Akto pasirašymo. Gidė mokiniams vaizdžiai papasakojo, kad to meto Lietuvos likimą lėmė glaudžiai susipynusi veiklių asmenybių, visuomeninių draugijų, lietuvių tautos ir pasaulio istorija. Apžiūrėjome 1904–1915 metų lietuviškus leidinius, draugijų įstatus ir kitus dokumentus, Lietuvių mokslo draugijos ir laikraščių redakcijų nuotraukas.
Iš jų žvelgė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. Mokiniai sužinojo, kad tie patys žmonės dirbo labdaros darbą, rašė vadovėlius ir mokytojavo, organizavo Lietuvių konferenciją, dirbo Lietuvos Taryboje. Vaikai suprato, kad signatarai buvo talentingi, išmintingi, veržlūs, ryžtingi, dažnai jau iki 1918 metų spėję daug pasiekti žmonės. Jų nuotraukos, autentiški daiktai, paveikslai, baldai, dokumentai padėjo geriau pažinti šiuos žmones, gal net pajausti ypatingą valstybingumo gimimo meto atmosferą.
Daugeliui įsidėmėjo ir savotiškas vasario 16 d. datos fenomenas Jono Basanavičiaus gyvenime: tądien buvo jo vestuvės, mirė žmona, buvo pasirašytas Aktas ir mirė pats daktaras...
Linas Senkus
