Prekyba ir linksmybės prasidėjo po vidurdienio, kai salėje užgrojo muzika. Už prekystalių, išdėliotų mokyklos salės pasieniais, stovėjo ir ikimokyklinukai su savo mokytoja, ir dešimtokės. Tarp pirkėjų buvo ir mokytojų, ir moksleivių tėvų, senelių, mažųjų šeimos narių. Daugiausia buvo prekiaujama visokiais kepinukais: sausainiais, spurgytėmis, skrudinta duona ir kitais skanumynais, įvairiais namų dirbinėliais. Retesnės prekės buvo piešiniai, medinukai, net vytintos žuvelės, kurias labai greitai išpirko.

Mažieji prekybininkai, kai kurie iš pradžių droviai, kiti beveik „profesionaliai“, kvietė rinktis būtent jų prekes. Suskambėjusios pirmosios monetos ir sušlamėję eurų banknotai kėlė azartą. Tačiau svarbiausia, kad mugė vyko su gera nuotaika, beveik visi bendravo šypsodamiesi. Ir pajuto sąžiningo uždarbio skonį... Vaikai mokėsi ne tik kultūringai bendrauti, derėtis, bet ir džiaugėsi draugų sukurtais meniškais ar skaniais gaminais, galėjo pasisemti kūrybinių idėjų.

Kaip ir kasmet, Kaziuko mugėje ne tik prekiautojai, bet ir geri darbai - kvietėme aukoti Vilniaus pal. kun. Mykolo Sopočkos hospisui.

Retas namo grįžo tuščiomis - nešėsi lauktuvių iš mokyklinės Kaziuko mugės.

Mugės organizatoriai