Studijuoti kviečiame asmenis, turinčius pedagogo kvalifikaciją.

Baigę informatikos mokomojo dalyko modulio studijas, pedagogai įgyja informatikos mokomojo dalyko mokymo teisę, kuri patvirtinama aukštosios mokyklos išduodamu pažymėjimu.

Šio modulio studijos – tai puiki galimybė pedagogams stiprinti skaitmenines kompetencijas, stiprinti profesinį identitetą bei tapti švietimo pokyčių dalimi.

Paraiškas studijuoti KTU galima teikti iki 2023 m. gruodžio 31 d. (Spausti Svečio prieiga) čia. Studijų trukmė: 2024 m. sausio – 2024 m. spalio mėn.

Paraiškas studijuoti VDU galima teikti iki 2024 m. sausio 15 d. čia. Studijų trukmė: 2024 m. sausio – 2024 m. spalio mėn.

NŠA inf. 

Atvykusiems svečiams koncertavo kone visi Dieveniškių Adomo Mickevičiaus gimnazijos mokiniai. Salėje skambėjo dainos, šokiai, mokiniai deklamavo eilėraščius, vaidino.

Direktorė Nijolia Bilinskaja pabrėžė, kad šioje mokykloje pedagogai ugdo savarankiškus, kritiškai mąstančius jaunus žmones, kurie būtų pasiruošę suaugusiųjų iššūkiams ir gyventų laimingi.

Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič pasakojo, kad istoriją kuria ne datos ir faktai, o žmonės, tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis ėmęsi veiksmų, siekdami gerovės. Taip prasidėjo Dieveniškių A. Mickevičiaus gimnazijos istorija.

Dieveniškių seniūnijos seniūnė Česlava Marcinkevič prisiminė, kad prieš 45 metus atvykusi į Dieveniškes dirbo šioje gimnazijoje lenkų kalbos mokytoja. Ji linkėjo visai gimnazijos bendruomenei jaunatviškumo ir geros kloties.

Šventėje dalyvavo Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič, vicemeras Valdemar Sliževski, Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos nariai Jadvyga Sinkevič ir Mečislovas Butrimas, Dieveniškių seniūnijos seniūnė Česlava Marcinkevič, Švietimo ir sporto skyriaus specialistai Henryk Danulevič, Katažina Sokolovskaja, rajono gimnazijų direktoriai, Dieveniškių apylinkėse veikiančių įstaigų vadovai, partneriai iš Lenkijos, gimnazijos draugai ir globėjai.

95 metai – tai daug ar mažai? Žiūrint į dabartinę Adomo Mickevičiaus gimnaziją galima būtų sakyti, kad metai ją tik puošia. Su gimimo diena!

{gallery}2023-12-01-mokykla-salcininkai.lt{/gallery}

Pagal www.salcininkai.lt

2236 kompiuterius gavusios 28 savivaldybės juos išdalins mokykloms, atsižvelgdamos į jų poreikius, skelbia NŠA.

„Pereinant prie vis platesnio elektroninio mokinių pasiekimų patikrinimų vykdymo ir vertinimo, svarbu, kad mokyklos turėtų tinkamus techninius išteklius skaitmeninio turinio naudojimui ugdyme. Renkame duomenis ir stebime aprūpinimo kompiuterine įranga situaciją skirtingose savivaldybėse, todėl už daugiau nei vieną milijoną įsigyti kompiuteriai perduoti būtent toms savivaldybėms, kurių mokyklose poreikis didesnis“, – sako Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.

Artėjant tarpiniams patikrinimams, kuriuos šiais mokslo metais laikys vienuoliktokai ir atsižvelgiant į Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenis apie III-iose gimnazijos klasėse besimokančių mokinių ir kompiuterių, naudojamų mokinių mokymui, skaičių, buvo įvertinti poreikiai ir nauji kompiuteriai atitinkamai paskirstyti savivaldybėms.

Kompiuterinė įranga jau pasiekė Kauno miesto, Mažeikių, Pakruojo, Kelmės, Šakių, Molėtų rajonų savivaldybes, informuoja NŠA.

Pagal antrąją konkursinę eilę numatoma paskirstyti apie 10 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų į trumpąsias studijas, pirmosios pakopos (bakalauro) ir vientisąsias studijas.

Aukštosios mokyklos stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas per antrąją konkursinę eilę galės skirti ir papildomų balų ar suteikti jiems pirmenybę, jei stojantieji jau turės su studijų programa susijusios patirties ar kompetencijų, pavyzdžiui, bus atlikę studijų programai aktualią praktiką.

Antroji konkursinė eilė – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtinto aukštojo mokslo prieinamumo didinimo plano dalis, jis rengtas kartu su socialiniais partneriais, aukštosiomis mokyklomis.

Įgyvendinant šį planą, dar 2022 m. kolegijose pradėtos trumposios studijos – alternatyvus kelias į aukštąjį mokslą. Šios studijos aktualiausios įgijusiesiems profesinį išsilavinimą ir norintiesiems tęsti studijas aukštosiose mokyklose, taip pat asmenims, patiriantiems finansinių sunkumų, – jos leidžia greičiau įgyti kvalifikaciją ir iškart pradėti profesinę karjerą.

Nuo kitų metų – vienodi minimalūs reikalavimai stojantiesiems ir į valstybės finansuojamas, ir nefinansuojamas vietas

Siekiant stiprinti aukštojo mokslo kokybę ir studentų pasirengimą studijoms, 2021 m. Seime priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, pagal kurias nuo 2024 m. visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turės atitikti vienodus minimalius stojimo reikalavimus.

Visiems stojantiesiems bus taikoma universali kartelė – norintiesiems studijuoti tiek valstybės finansuojamose, tiek nefinansuojamose studijų vietose valstybinėse ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose reikės būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (netaikoma stojantiems į menų studijas) ir stojančiojo laisvai pasirinktą (baigusiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina).

Trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turės būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis, jeigu bus stojama į universitetines studijas, ir ne mažesnis nei patenkinamas, jei bus stojama į kolegines studijas.

Nuo kitų metų nebebus taikomas metinių pažymių vidurkio reikalavimas

„Ši kartelė nulemdavo norinčiųjų studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje ateitį. Jei siekiant patekti į tokią vietą brandos egzaminus dar galima perlaikyti, gavus prastesnį pažymį mokykloje jo ištaisyti nebeįmanoma. Tai gali užkirsti kelią studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje visam gyvenimui, todėl šio reikalavome atsisakėme“, – pabrėžia ministras.

Tačiau visiems stojantiesiems reikės pasiekti mažiausią stojamąjį konkursinį balą, nustatytą pačių aukštųjų mokyklų.

„Iki šiol jau kurį laiką didžioji dalis aukštųjų mokyklų, priimdamos stojančiuosius į nefinansuojamas vietas, vieningai laikėsi valstybės siūlomo minimalaus konkursinio balo, nors tai ir nebuvo privaloma. Tikimės, kad aukštosios mokyklos, suprasdamos studentų pasirengimo studijoms svarbą, ir toliau laikysis tam užtikrinti reikalingų kriterijų. Taip pat nuo kitų metu finansavimas aukštosioms mokyklos bus skirstomas ir pagal studijų kokybę, todėl paskatų mažinti stojamąjį konkursinį balą siekiant priimti kuo daugiau studentų lieka vis mažiau“, – sako G. Jakštas.

Tokie minimalūs reikalavimai bus taikomi abiturientams, baigsiantiems mokyklas 2024 ir vėlesniais metais. Ankstesnių metų abiturientams bus taikomi jų mokyklos baigimo metais galioję reikalavimai. Nauji minimalūs reikalavimai nebus taikomi ir asmenims, įgijusiems vidurinį išsilavinimą užsienyje bei atleistiems nuo brandos egzaminų.

2024 m. konkursinių eilių sudarymo tvarkos aprašas

Pagal ŠMM inf. 

Atnaujinant pedagogų rengimo modelį pirmiausia patvirtintas naujas mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų kompetencijų aprašas. Pedagogų kompetencijos grupuojamos į keturias sritis: profesinės elgsenos, kognityvinę, veikimo kartu ir emocinę-motyvacinę sritį.

Pedagogikos studijose – daugiau laiko praktikai

Stiprinant pedagogikos studijas ne mažiau kaip 30 kreditų turės būti skiriama studentų pedagoginei praktikai. Tai sudarys bent pusę pedagogikos profesinių studijų ir bent 12,5 proc. pedagogikos bakalauro studijų. Siekiama, kad pedagoginės praktikos būtų atliekamos įvairiose ir skirtingose ugdymo įstaigose – didmiesčių ir mažų miestelių mokyklose, gimnazijose ir progimnazijose, – kad studentai turėtų geresnes galimybes įgyti realios ugdymo patirties.

Pedagoginėse studijose taip pat daugiau laiko bus skiriama dalyko didaktikai. Šis kursas skirtas gilinti žinias, kokie ugdymo metodai ir principai reikalingi mokant tam tikro dalyko, kaip atliepti įvairius ugdymosi poreikius, stebėti ir fiksuoti mokinių pažangą, kokias mokymo(si) priemones naudoti ir kt.

Studijų procese stiprinamas ir akademinis mobilumas. Į pedagogikos studijas turės būti integruotas, o pedagogikos profesinėse studijose rekomenduojama integruoti akademinius mainus arba suteikti kitas tarptautiškumo galimybes studentams, pavyzdžiui, dalyvauti tarptautiniuose renginiuose Lietuvoje, vykti į trumpalaikes stažuotes, vasaros stovyklas, atlikti tarptautinę praktiką ir kt.

Pedagogikos studentai akademiniam mobilumui studijų metu galėtų skirti bent du mėnesius. Aukštosioms mokykloms taip pat rekomenduojama vykdyti jungtines pedagoginių studijų programas su užsienio aukštosiomis mokyklomis.

Kokybės rodiklius pasiekusiems universitetams – teisė tapti pedagogų rengimo centrais

Naujajame pedagogų rengimo reglamente įtvirtinta, kad pedagogus rengiančios aukštosios mokyklos, kurios vykdo bakalauro ir magistrantūros ugdymo mokslų studijas bei edukologijos doktorantūros studijas, taip pat kokybiškus edukologijos mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) galės tapti pedagogų rengimo centrais. Tikimasi, kad tokiuose pedagogų rengimo centruose bus telkiamas pagrindinis būsimų mokytojų potencialas.

Nuo 2029 m. pradžios pedagogų rengimo centrai bus dar labiau stiprinami – juose atliekamų edukologijos krypties MTEP kokybė turės pasiekti labai gerą lygį, t. y. ne mažiau kaip 4 balus pagal kas penkerius metus šalyje atliekamo palyginamojo ekspertinio MTEP veiklos vertinimo rezultatus.

Ar aukštosios mokyklos atitinka pedagogų rengimo centrams taikomus kriterijus, įvertins Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) sudaryta komisija, o galutinį sprendimą dėl pedagogų rengimo centro statuso suteikimo priims švietimo, mokslo ir sporto ministras. Toks statusas universitetams galės būti suteikiamas ateinantiems šešeriems metams.

Šiuo metu pedagogų rengimo centrais Lietuvoje laikomos dvi aukštosios mokyklos – Vilniaus universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas.

Ateityje bus lanksčiau rengiami dalyko mokytojai

Siekiant sudaryti lankstesnes sąlygas Lietuvoje rengti dalyko mokytojus, numatoma tobulinti ir pedagogikos profesines studijas.

Kol kas valstybės finansuojamos pedagogikos profesinės studijos yra skirtos tik tiems, kurie jau turi mokykloje dėstomų dalykų (pavyzdžiui, matematikos, biologijos ir kt.) aukštojo mokslo diplomą arba studijų metu yra surinkę bent 60 norimo mokyti dalyko kreditų. Pedagogikos profesinės studijos leidžia per 1–1,5 metų įgyti ir pedagogo kvalifikaciją bei teisę dirbti šio dalyko mokytoju.

Ateityje numatoma galimybė rinktis ilgiau truksiančias pedagogikos profesines studijas, kurios leistų aukštąjį išsilavinimą turintiems asmenims vienu metu įgyti ir pedagogo kvalifikaciją, ir dalyko, kurio mokytoju siekiama tapti, kompetencijas.

Šiems pokyčiams įsigalioti reikalingos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, jos jau pateiktos Vyriausybei.

Pedagogų rengimo modelio atnaujinimą inicijavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Ministerijos 2022 m. suburtoje darbo grupėje dėl pedagogų rengimo dalyvavo socialiniai partneriai, aukštųjų ir bendrojo ugdymo mokyklų, profesinių sąjungų, savivaldybių, švietimo asociacijų bei Prezidentūros atstovai.

Pagal ŠMSM inf. 

„Tarpiniai patikrinimai bus valstybinio brandos egzaminų dalis: tarpinio patikrinimo rezultatas sudarys 40 proc. valstybinio brandos egzamino įvertinimo, – sako Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė. – Kilus poreikiui pakeisti ar pasirinkti kitą mokomąjį dalyką, tai bus galima padaryti iki pateikiant prašymą dėl brandos egzaminų laikymo IV klasėje ir laikius naujai pasirinkto dalyko tarpinį patikrinimą IV gimnazijos klasėje“.

Šios dienos duomenimis, pirmajame matematikos tarpiniame patikrinime iš viso gali dalyvauti 26084 mokiniai iš bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų. Iš jų bendrojo matematikos kurso tarpiniame patikrinime gali dalyvauti 12282, o išplėstinio – 13802 vienuoliktokai.

Tuo tarpu pirmajame bendrojo kurso lietuvių kalbos ir literatūros tarpiniame patikrinime gali dalyvauti 8842, o išplėstinio kurso – 17251 mokiniai. Iš viso pirmajame lietuvių kalbos ir literatūros tarpiniame patikrinime gali dalyvauti 26093 vienuoliktokai.

Visų kitų dalykų tarpiniai patikrinimai bus laikomi tik iš išplėstinio mokymosi kurso. Užsienio kalbos (anglų) tarpiniame patikrinime gali dalyvauti 24796 kandidatai, biologijos – 14001, istorijos – 13201. Geografijos tarpiniame patikrinime gali dalyvauti 8862, informatikos – 5551, fizikos – 6157, ekonomikos ir verslumo – 3772, chemijos – 3487, užsienio kalbos (vokiečių) – 205, inžinerinių technologijų – 181, filosofijos – 198, užsienio kalbos (prancūzų) – 75 kandidatai.

Rusų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros tarpiniame patikrinime gali dalyvauti 955, lenkų tautinės mažumos – 648, vokiečių tautinės mažumos – 37, baltarusių tautinės mažumos – 24 kandidatai.

Remiantis nauja brandos egzaminų tvarka, nuo 2024-2025 mokslo metų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (iki 100 balų) sudarys tarpinio patikrinimo (iki 40 balų) ir brandos egzamino (iki 60 balų) įvertinimai. Susumavus gautus taškus visas egzaminas bus laikomas išlaikytu, jeigu kandidatas surinks nuo 35 iki 100 taškų. Taigi per tarpinį patikrinimą surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus iš 40 galimų, abiturientas ateis į valstybinį egzaminą žinodamas, kad jis jau išlaikytas, kad ir kiek taškų per jį surinktų. Tačiau tik dalyvavus tarpiniame patikrinime bus galima rinktis laikyti likusią egzamino dalį pagrindinės brandos egzaminų sesijos metu.

Dauguma tarpinių patikrinimų vyks 2024 m. kovą, lietuvių kalbos ir literatūros pirmasis – balandį, istorijos ir chemijos – gegužę. Tarpinio patikrinimo trukmė – 90 minučių. Lietuvių kalbos ir literatūros tapinio patikrinimo metu vienam kandidatui bus skirta 30 minučių. Matematikos pirmasis ir antrasis tarpiniai patikrinimai truks po 45 minutes. Tarpiniai patikrinimai bus organizuojami mokyklose, mokiniams įprastoje aplinkoje.

Išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros pirmąjį (kalbėjimo) tarpinį patikrinimą, visi kiti tarpiniai patikrinimai bus vykdomi ir vertinami elektroniniu būdu, o mokiniai preliminarius rezultatus sužinos iškart, kai tik baigs atlikti tarpinio patikrinimo užduotis.

Jei netenkins gautas tarpinio patikrinimo rezultatas, vienuoliktokai galės jį perlaikyti iš naujo 2025 m. pavasarį (IV gimnazijos klasėje), išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros pirmąjį tarpinį (kalbėjimo) patikrinimą. Perlaikymo galimybė bus sudaryta tik vienerius metus – pirmiesiems abiturientams, kurie laiko tarpinius patikrinimus.

Nacionalinė švietimo agentūra šį rudenį mokykloms papildomai nupirko 2 tūkst. kompiuterių, kad būtų pasiektas didesnis kompiuterių skaičius mokyklose. Naujų metų pradžioje planuojama organizuoti techninį išbandymą, kaip mokyklos techniškai pasiruošusios vykdyti tarpinius patikrinimus.

Visą informaciją apie tarpinius patikrinimus mokiniai, mokytojai, mokyklų vadovai gali rasti NŠA interneto svetainėje. Čia pateiktas tarpinių patikrinimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas, užduočių aprašai ir pavyzdžiai, vertinimo instrukcijos, tvarkaraštis.

Pagal NŠA inf. 

 

Pasveikinti Maišiagalos bendruomenę atvyko Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė, administracijos direktorius Vladislav Kondratovič, Savivaldybės tarybos narys Waldemar Urban, Seimo narė Rita Tamašunienė, buvę gimnazijos mokytojai, mokiniai ir kt.

Renginys prasidėjo šv. Mišiomis Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje Maišiagaloje, kurių metu gausiai susirinkusieji meldėsi už savo bendruomenę. Po šv. Mišių prie Vilniaus krašto patriarcho a. a. kun. prelato Juzefo Obrembskio kapavietės buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakutės ir sukalbėta malda.

Vėliau prie Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio gimnazijos Maišiagalos švietimo 250-metį įamžinančią atminimo lentą oficialiai atidengė Savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė, gimnazijos direktorė Violeta Brodovska ir buvusi direktorė Alfreda Jankovska.

„Šventasis popiežius Jonas Paulius II yra sakęs, kad mokykla – tai antrieji mūsų namai, kuriuose ugdomos ir puoselėjamos svarbiausios gyvenimo vertybės. Gimnazijos direktorė minėjo, kad Jūsų gimnazijos bendruomenė puoselėja 3 svarbiausias vertybes: atsakingumą, dorovę ir drąsą. Esu įsitikinusi, kad Jūsų didelėje ir draugiškoje šeimoje šių vertybių kur kas daugiau. Ugdymo kokybė yra vienas iš svarbiausių dalykų, tačiau nemažiau svarbios yra vertybės, kurias puoselėjate ir perduodate kitiems. Dėkoju visiems, kurie prisidėjo prie švietimo istorijos kūrimo, perdavė savo žinias ir patirtį. Linkiu, kad gimnazija ir toliau klestėtų ir visi jaustų pasididžiavimą savo darbo rezultatais“, – gimnazijos bendruomenei linkėjo vicemerė E. Tamošiūnaitė.

Administracijos direktorius V. Kondratovič visai bendruomenei linkėjo ir toliau darniai augti bei džiuginti visus savo pasiekimais.

„Ugdymas ir mokykla – tai labai svarbūs dalykai mūsų gyvenime. Mokykla padeda išsaugoti kultūrą, tradicijas ir puoselėti svarbiausias vertybes. Linkiu Jums ir toliau augti, prasmingų bei svarbių darbų visiems“, – sakė V. Kondratovič bei perdavė nuo Vilniaus rajono savivaldybės mero Roberto Duchnevičiaus padėkos raštą ir gimnazijai skirtą dovaną – medinį suolelį ir piniginę dovaną.

Vicemerė kartu su administracijos direktoriumi įteikė padėkos raštus mokytojams. Gimnazijos bendruomenė paruošė gražią meninę programą. Šventę vainikavo knygos apie Maišiagalos 250-metį pristatymas, kurią parašė Henrik Mažul.

{gallery}2023-11-25-Maisiagala-vrsa.lt-nuotr.{/gallery}

www.vrsa.lt

Daugumoje mokyklų antrosios užsienio kalbos pradedama mokytis šeštoje klasėje, kai pasirinkti antrąją užsienio kalbą yra privaloma. Vokiečių kalba – antra pagal populiarumą antroji užsienio kalba. Šiemet vokiečių kalbą mokosi apie 7,8 tūkst. šeštokų, tai sudaro apie 30 proc. nuo visų tos klasės mokinių. Praėjusiais mokslo metais vokiečių kalbą rinkosi 21 proc. tos pačios klasės mokinių.

Viceministras Ramūnas Skaudžius pasidžiaugė, kad daugėja mokinių, kurie renkasi mokytis ES kalbas. „Jeigu lyginame su 2021 ir 2023 metus, matome, kad vokiečių kalbos pasirinkimų padaugėjo dvigubai – nuo 15 proc. iki 30 proc. O vokiečių kalbos mokytojų skaičius mokyklose paaugo 50 proc“.

Kaip sakė Ramūnas Skaudžius, ne visos mokyklos dar drįsta pasinaudoti tuo, kad kalbos mokymui skiriamas 5 valandas per savaitę gali pasiskirstyti savo nuožiūra: intensyvinti antrosios kalbos mokymą arba atvirkščiai. Dabartiniuose ugdymo planuose nenustatoma, kiek valandų turi būti numatyta pirmajai užsienio kalbai, kiek – antrajai.

Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris atskleidė planus, kad sostinės mokyklose bus ypač remiamas retesnių kalbų - vokiečių, ispanų, prancūzų mokymas. Galvojama kviestis mokytojus iš kitų Lietuvos regionų. Su Vokietijos ambasados pagalba svarstoma, kad galėtų atvykti mokytojai ir iš Vokietijos. Taip pat svarstoma, kad kai kuriose mokyklose būtų galimybė sulig 10 klasės baigimu nenutraukti antrosios kalbos mokymosi, o pratęsti ir toliau.

Pagal ŠMSM inf. 

Šiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymams šiandien pritarė Vyriausybė.

Studentams – saugesnis studijų paskolos modelis

Siekiant padėti studentams saugesnėmis finansinėmis aplinkybėmis pradėti savarankišką gyvenimą, nuo ateinančių metų paskolų sutartis sudarysiantiems studentams įsigalios lengvatos grąžinant valstybės remiamas studijų paskolas.

„Šia iniciatyva siekiame užtikrinti didesnį studijų paskolų modelio saugumą, papildomas garantijas. Tai reiškia, kad užbaigus studijas studentai turės daugiau laiko įsitvirtinti darbo rinkoje ir tik tada pradėti grąžinti paskolas, o tie, kurie susiduria su ypač dideliais finansiniais iššūkiais, galės būti atleidžiami nuo paskolos grąžinimo“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras.

Atsižvelgus į studentų patiriamus iššūkius studijų paskolas pradėti grąžinti per metus nuo studijų pabaigos, šis terminas prailgintas iki dvejų metų. Šiais pakeitimais siekiama, kad studentai studijų metu ar iškart po jų galėtų daugiau dėmesio skirti studijoms ar darbo paieškoms, o ne prisiimtiems finansiniams įsipareigojimams – paskolos grąžinimui.

Taip pat nustatyta, kad socialinę pašalpą gaunantys studentai, kuriems paskolos grąžinimo terminas dėl per mažų pajamų jau buvo atidėtas penkis kartus, nuo paskolos grąžinimo galėtų būti atleidžiami. Tai padėtų studentams, ilgai nerandantiems darbo ar susiduriantiems su kitais iššūkiais, kylančiais dėl prastesnės socioekonominės padėties, sumažinti patiriamą finansinę riziką.

Nuo studijų paskolos grąžinimo bus atleidžiami ir valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojantys aukšto meistriškumo sportininkai. Šia iniciatyva siekiama palengvinti aukšto meistriškumo sportininkų siekį įgyti išsilavinimą sportavimo metu ir lengviau įsilieti į darbo rinką baigus sportinę karjerą.

„Aukšto meistriškumo sportininkai didžiąją laiko dalį skiria treniruotėms ir sporto varžyboms, todėl nukenčia jų akademiniai pasiekimai, jiems tampa sunkiau įstoti į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose. Tikimės, kad papildomos valstybės motyvacinės priemonės sudarys palankesnes sąlygas sportuojant siekti ir aukštojo išsilavinimo ir taip užtikrins geresnę sportininkų integraciją bei didesnį konkurencingumą darbo rinkoje jau užbaigus sportinę karjerą“, – sako J. Nugaras.

Jautriausiai doktorantų socialinei grupei užtikrinama valstybės parama

Tikslinę paramą valstybė skirs ir doktorantams, atsidūrusiems jautrioje finansinėje situacijoje ir išėjusiems akademinių atostogų. Nedirbantiems ir socialinių garantijų netekusiems doktorantams pagalba būtų teikiama siekiant paskatinti juos grįžti į studijas.

Ši parama bus užtikrinama doktorantams, galintiems gauti arba gaunantiems socialinę pašalpą ir išėjusiems akademinių atostogų dėl ligos, rekomendavus gydytojui arba dėl nėštumo, gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų.

Paramos doktorantams dydis sieks apie 320 eurų per mėnesį. Iki šiol studijas sustabdžiusiems doktorantams valstybės parama akademinių atostogų metu buvo nutraukiama.

Šiuos pakeitimus inicijavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sudaryta darbo grupė, kurios tikslas – ieškoti sprendimų, kaip tobulinti doktorantų socialines garantijas. Darbo grupę sudarė Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos, Lietuvos studentų sąjungos, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos mokslo tarybos, Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų atstovai.

Dėl paramos doktorantai galės kreiptis į Valstybinį studijų fondą nuo 2024 m. sausio 1 dienos.

ŠMSM inf. 

Vilniaus kolegijos direktorė dr. Žymantė Jankauskienė pabrėžia, kad į kolegijų jungimosi procesą siekta įtraukti abiejų aukštųjų mokyklų bendruomenes bei socialinius partnerius, užtikrinti skaidrumą ir kolegijų veiklų tęstinumą.

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos direktorius dr. Rolandas Vitkūnas tikisi, kad sprendimas stiprinti valstybinių kolegijų tinklą sudarys palankesnes sąlygas studijų ir mokslo taikomosios veiklos kokybės gerinimui.

Bus stiprinamos meno ir inžinerijos studijos

Kolegijų planuose – telkti Menų fakultetą sostinės Olandų g. Kuriant menų akademinį miestelį kaimynystėje su Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Nacionaline M. K. Čiurlionio menų mokykla bus reikšmingai prisidedama prie teritorijos plėtros.

Taip pat bus ieškoma sinergijos tarp abiejų kolegijų vykdomų inžinerijos ir technologijų studijų. Vilniaus kolegijos studijų programų paketą papildys naujos Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos inžinerijos ir dizaino studijų krypčių programos, todėl padidės studijų pasiūla.

Kolegijų jungimasis padės ne tik išsaugoti, bet ir sustiprinti regionui aktualias studijų programas, praplėsti ryšius su socialiniais ir verslo partneriais.

Pagal ŠMSM inf.