Mokyklos be mokytojų

Ekspertai prognozuoja, kad jei artimiausiu metu švietimo valdymo sistemoje neįvyks pokyčių, sektorius susidurs su sunkiai sprendžiamais iššūkiais. Mokslininkų atlikta mokyklų direktorių apklausa atskleidė, jog privalomų dalykų mokytojų trūksta bemaž kas ketvirtoje šalies mokykloje, o beveik 70 proc. Lietuvos mokyklų yra atvejų, kai privalomą dalyką moko ne tos specializacijos pedagogas. Iš viso 2019 m. rudenį Lietuvos mokykloms trūko 363 mokytojų dalykininkų, o vidutinis trūkstamai mokytojo vietai tenkantis etato dydis siekė 0,61. Jų labiausiai stinga Šalčininkuose, Skuode, Klaipėdos mieste ir rajone, Elektrėnuose, Šiaulių rajone, Šilalėje, Jurbarke ir Šakiuose.

Per artimiausius 3-5 metus Lietuvoje labiausiai trūks matematikos (213), fizikos (213), anglų (167), lietuvių (140) ir antrosios užsienio kalbos (96), taip pat pradinio ugdymo (167), chemijos (151), biologijos (103) ir kitų dalykų mokytojų. Iš viso – beveik 2000 pedagogų.

Tyrimas taip pat patvirtino, jog Lietuvoje jaučiamas didelis pedagoginės pagalbos specialistų trūkumas – dabar šalies mokykloms trūksta 202 psichologų, 107 specialiųjų pedagogų, 102 logopedų ir 62 socialinių pedagogų, skelbiama VDU pranešime spaudai. Artimiausius penkerius metus poreikis dar labiau augs.

Mokytojų apklausa parodė, jog nepaisant to, kad pedagogų darbo užmokesčiui didinti pastaraisiais metais buvo skirta papildomų lėšų, faktinis „į rankas“ gaunamas atlyginimas yra vis dar dvigubai mažesnis už ugdytojų lūkesčius, koks jis turėtų būti – šiuo metu mokytojai gauna vidutiniškai 694,5 eurų atlygį, tuo tarpu jų pačių nuomone teisingas atlyginimas už pilną etatą turėtų siekti apie 1305 eurus. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis atlyginimas bendrojo vidurinio ugdymo viešajame sektoriuje yra žemesnis nei visame šalies ūkyje. Bemaž 70 procentų šalies mokytojų nebesusidaro pilnas krūvis.

Tyrėjai taip pat atskleidė, jog etatinio darbo apmokėjimo įvedimas mokytojų krūvio neoptimizavo, o priešingai – sujaukė. Iki jo įvedimo, pilnu etatu dirbo daugiau nei 70 proc. ugdytojų, tuo tarpu po įvedimo – vos 31 proc. Mokytojų pasiskirstymas pagal lytį yra neproporcingas – moterys sudaro 94 proc. pradiniame ugdyme, 85 proc. – pagrindiniame ir 83 proc. viduriniame ugdyme.

Didesnė dalis apklaustų direktorių nepritarė pedagogų rengimo modeliui, kuomet pradinio ugdymo mokytojai rengiami kolegijoje ir universitetinio išsilavinimo neįgyja – tam „Visiškai nepritarė“ 39,5 proc., o „Lyg ir nepritarė“ – 17,9 proc. apklaustųjų.

Kartų kaita mokyklose neužtikrinama

Remiantis Statistikos departamento informacija, šiuo metu Lietuvoje daugiausiai mokytojų yra 50-59 metų amžiaus – tyrėjai įspėja, jog pedagogai sparčiai sensta, o jaunų ugdytojų mokyklose – per mažai, todėl mokyklos bando „gelbėtis“ sudarydamos sutartis su pensininkais. Dirbantys mokytojai, sulaukę 65 metų, sudarė vidutiniškai 6,9 proc. visų bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų.

Pagal tyrimo duomenis, jauniausi pedagogai dirba tose mokyklose, kurios turi viešosios įstaigos arba uždarosios akcinės bendrovės statusą – jos sudaro 73 proc. visų mokyklų, kuriose mokytojų amžiaus vidurkis yra 40 metų ar mažesnis. Tarp jauniausius mokytojus turinčių mokyklų – UAB Karalienės Mortos mokykla, kurioje amžiaus vidurkis siekia 30,7 metus, viešoji įstaiga „Vilniaus tarptautinė mokykla“, kur pedagogai yra vidutiniškai 37-erių, ir viešoji įstaiga „Šiuolaikinės mokyklos centras“, kur vidurkis yra 38,5 metai.

Tyrėjai taip pat palygino mokytojų amžių Lietuvoje ir kitose šalyse. EBPO duomenimis, 2017 metais mūsų šalyje net 51,5 proc. jų buvo 50 metų amžiaus ir vyresni, panaši padėtis buvo Estijoje, Graikijoje ir Italijoje. Tačiau kitose valstybėse pasiskirstymas buvo tolygesnis – pavyzdžiui, JAV, D. Britanijoje, Airijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Izraelyje, Lenkijoje ir kitur vyriausia amžiaus grupė nesudarė daugumos.

VDU mokslininkai parengė ir šalies savivaldybių reitingą, sudarytą pagal mokytojų poreikio indeksą, remiantis direktorių apklausoje dalyvavusių mokyklų duomenimis. Skalėje, kur 1 reiškia didžiausią, o -1 – mažiausią poreikį, ryškiausias pedagogų trūkumas nustatytas Šalčininkų (0,93), Skuodo (0,92), Neringos (0,82), Klaipėdos miesto (0,57) ir rajono (0,51), Elektrėnų (0,52), Ignalinos (0,51), Šiaulių rajono (0,50) savivaldybėse. Tačiau ekspertai pažymi, jog didesnis ar mažesnis trūkumas išreikštas ir kitose šalies vietovėse.

Mokslininkai savo analizėje taip pat rėmėsi Švietimo valdymo informacinės sistemos, Statistikos departamento, MOSTA ir EBPO duomenimis.

Siūlomi sprendimai

Atsižvelgiant į tyrimo duomenis ir siekiant motyvuotus stojančiuosius paskatinti rinktis mokytojo profesiją, ekspertai siūlo nuo kitų metų skirti 300 Eur skatinamąją stipendiją tiems, kurie pasirinks dalyko pedagogiką – šios studijos organizuojamos Kaune ir Vilniuje, VDU Švietimo akademijoje, kuri yra didžiausias pedagogų rengimo centras Lietuvoje.

Būtina nedelsiant keisti mokytojų kvalifikacijos kėlimo ir jų atestavimo nuostatus. Mokytojų profesinis tobulinimas turi būti vykdomas per akredituotas universitetines programas ir modulius, apskaitomus kreditais, kurių kaupimas atvestų prie formalių kompetencijų įvertinimo, t.y. iki magistro laipsnio. Tai turi tapti pedagogų atestavimo ir profesinio augimo pagrindu.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad mokyklos pageidauja mokytojų su stipriai išreikštomis nekognityvinėmis asmenybės savybėmis. Tai – emocinis intelektas, empatija, aktyvumas ir iniciatyvumas, pilietiškumas, vertybės, atsakomybė, gebėjimas dirbti su Z ir alfa kartų vaikais ir jų tėvais, atvirumas kaitai ir t. t. Be to, apklausa parodė, kad mokytojų numatomas vidutinis krūvis yra 0,7-0,8 etato. Todėl vienas iš geriausių būdų atliepti dviejų dalykų mokytojų poreikį ir būsimiems pedagogams suteikti reikiamas kompetencijas yra lygiagretusis mokytojų rengimo modelis. Jis ugdytojams užtikrina ir visapusį išsilavinimą.

Prasta ugdymo mokslų – ypač mokytojų rengimo ir didaktikos srityse – būklė ir didelis atsilikimas nuo ES šalių verčia nedelsiant pradėti nacionalinę ugdymo mokslų ir tyrimų programą, kuri skatintų konkurso tvarka pradėti reikalingiausius mokslinius tyrimus, sudarytų galimybę doktorantams išvykti studijuoti į Europos ir kitų šalių pedagogų rengimo centrus, atvertų realias galimybes kviesti užsienio šalių mokslininkus ir dėstytojus, dalyvauti tarptautiniuose projektuose. Šiuo metu vienintelis Vytauto Didžiojo universitetas turi Edukologijos tyrimų institutą, kuriame aktyviai vystomi tarptautiniai moksliniai tyrimai, tačiau reikėtų didesnio mokslo politikos formuotojų dėmesio.