Šiemet, kaip ir pernai, į profesinio mokymo įstaigas galima stoti ne tik per vasaros-rudens priėmimą. Lapkričio 11 d. – gruodžio 11 d. skelbiamas papildomas priėmimas į likusias laisvas vietas.

Baltijos ir Beniliukso šalys tampa pirmosiomis ES šalimis, praktiniais veiksmais kuriančiomis bendrą Europos švietimo erdvę. Lapkričio 8 d. Briuselyje už aukštąjį mokslą atsakingų ministrų pasirašoma ketinimų deklaracija atvers kelius platesniam automatiniam aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimui. Tai bus atviras šešių valstybių susitarimas, prie kurio galės jungtis ir kitos ES šalys. Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vardu deklaraciją pasirašo švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas.

Po susitikimo su Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariais Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas kartojo, kad jo vadovaujamos profesinės sąjungos nariai yra pasiruošę streikuoti, jei ateinančių metų biudžeto projekte neatsiras papildomi 62 mln. eurų, kad būtų vykdoma dar 2017 metais su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pasirašyta kolektyvinė sutartis. Pasak E. Milešino, prie streiko jungtųsi ir aukštųjų mokyklų bei mokyklų vadovų profesinės sąjungos.

Nors Lietuvos vyriausybės strateginės analizės centro (Strata) atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad 2028 m. sveikatos specialistų poreikis Lietuvoje bus 3,4 tūkst. specialistų didesnis nei 2018 m. dirbusių sveikatos specialistų skaičius, gydytojų rezidentų finansavimas valstybės lėšomis – mažinamas. Taigi, nors į medicinos studijas Lietuvoje patekti gali tik geriausiais balais mokyklas baigę jaunuoliai, tai negarantuoja valstybės finansinio palaikymo būsimiems paklausiems specialistams, todėl dalis jų renkasi studijas kitose šalyse, kuriose mokesčiai už mokslą yra analogiški, tačiau perspektyvos – geresnės. Ir tokių šalių – jaunų medikų specialistų studijų uostų – geografija plečiasi.

Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis teigia dar nežinantis, kada galima tikėtis politinių partijų susitarimo dėl švietimo. Anot jo, susitarimas turi būti parengtas kokybiškai, atsižvelgiant į visų pusių interesus.

„Mums pasisekė, kad ši karta taip mėgsta telefonus, planšetes. Tai leidžia mums galvoti kūrybiškai, ieškoti būdų sudominti juos – ne su „Moodle“ ar kitomis interneto platformomis, o mobiliuoju telefonu. Tai yra švietimo ateitis. Aš jau aštuonerius metus nebedėsčiau auditorijoje ir nemanau, kad ateityje vėl šitaip sėdėsime, kaip dabar – kai didelei grupei studentų kažkas kažką pasakoja“, – tikina 25 metų patirtį sukaupusi britų švietimo ekspertė, Libano amerikietiškojo universiteto Menų ir mokslų dekanė, profesorė Cathia Jenainati.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė patvirtino, kad švietimo sektoriaus atstovai iš tikrųjų ruošiasi streikui.

Vilniaus rajone nuolat didėja gyventojų skaičius. Neseniai paskelbtame Lietuvos savivaldybių indekse pabrėžiama, kad Vilniaus rajone fiksuojama teigiama grynoji migracija. Dabar ji siekia 2,1 proc. nuo gyventojų skaičiaus, tuo metu, kai kitas savivaldybes vidutiniškai paliko apie 0,5 proc. gyventojų.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) sprendimas skelbti streiką, nes Vyriausybė esą nevykdo įsipareigojimo kelti pedagogams atlyginimus, yra nepagrįstas, nes pasirašytas sutartis Vyriausybė vykdo.

Siekiant didesnės darbo rinkos ir profesinio mokymo dermės skatinamas profesinis mokymas darbo vietoje. Daugės mokinių, profesinę kvalifikaciją įgyjančių pameistrystės būdu. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymu Vyriausybė patvirtino profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma tvarką.