Prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjo mėnesį teiks Seimui Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūlys ankstinti priešmokyklinį ir pradinį ugdymą, taip pat vaikams iš socialinės rizikos šeimų įvesti privalomą ikimokyklinį ugdymą. Prezidento Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Jolanta Karpavičienė teigė, kad įstatymo pataisomis siekiama užtikrinti lygias starto galimybes vaikams.

Pandemijos ir nuotolinio ugdymo akivaizdoje suaugusiųjų ir vaikų veikla ir gyvenimas internete kelia klausimų, kiek ir kada galime būti „prisijungę“, kas yra skaitmeninė higiena ir kokia ji turėtų būti. Mokykloms tenka nemaža atsakomybė formuojant moksleivių interneto naudojimo įgūdžius, o bendras mokyklos, tėvų ir pačių moksleivių sutarimas dėl išmaniųjų įrenginių naudojimo yra itin svarbus ugdant skaitmeninę kultūrą. Į pagalbą mokykloms ateina „Skaitmeninės etikos centras“ (SEC) ir „Paramos vaikams centras“ (PVC), parengę Praktines išmaniųjų įrenginių ir interneto naudojimo gaires. Mokykloms ir šeimoms, skirtas padėti mokyklų bendruomenėms įsidiegti interneto ir išmaniųjų įrenginių naudojimo kultūrą. Šios gairės gali tapti mokyklos tvarkų ar etikos kodekso dalimi.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič teigia, kad, savivaldybių pateiktais duomenimis, šiuo metu 5 klasių ugdymas, remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) rekomendacijomis, yra vykdomas nuotoliniu būdu. Viceministrė akcentuoja, kad kol kas nėra nė vienos bendrojo ugdymo įstaigos, kurioje mokymas būtų vykdomas tik nuotoliniu būdu.

Nuo naujų mokslo metų pradžios visi mokiniai, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pagal pradinio ugdymo programą pirmoje klasėje, neatsižvelgiant į šeimos gaunamas pajamas, turi teisę į nemokamus pietus. Vaikų nemokami pietūs organizuojami taikant savitarnos, dalinio švediško stalo principą. Mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) tereikia pateikti prašymą.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė penktadienį pateikė daugiau informacijos apie naujausią koronaviruso situaciją šalyje. Jos teigimu, situacija ugdymo įstaigose kelia nerimą.

Šiemet bendrasis priėmimas į profesinio mokymo įstaigas sulaukė itin didelio stojančiųjų dėmesio. Siekiantieji įgyti profesinį išsilavinimą sudarė 1,5 tūkst. daugiau sutarčių nei pernai: šiemet – 21,1 tūkst., pernai – 19,6 tūkst. Iš jų valstybės finansuojamos vietos skirtos 20,8 tūkst. profesinio mokymo sutartis sudariusių asmenų, 2019 m. – 19,2 tūkst. Beveik 400 gimnazistų pasinaudojo šiemet pirmą kartą sudaryta galimybe įgyti profesijos žinių dar besimokant mokykloje.

Palyginus pastarųjų dvejų metų pagrindines mokinių krepšelio prekes – jos išlieka panašios, tačiau prekybininkai pastebi ir kitas tendencijas, galimai nulemtas pandemijos. Pasak prekybos tinklo „Iki“ atstovų, keičiantis mokymosi sąlygoms ir apskritai požiūriui į mokyklinį ugdymą, krinta kai kurių anksčiau įprastomis laikytų prekių pardavimai, o populiarėja iki šiol buvę netradicinės priemonės.

Prezidento vyriausioji patarėja švietimui, mokslui ir kultūrai Jolanta Karpavičienė teigia, kad mokymosi procese ypatingai yra svarbus gyvas mokytojo ir mokinio ryšys. Todėl šalies vadovo patarėja akcentuoja, kad mokykloms sugrįžti prie tiesioginio mokymo yra labai svarbu, net jei tai truktų ir trumpą laikotarpį. J. Karpavičienė akcentuoja, kad reikia dinamiškai reaguoti į besikeičiančią situaciją ir turėti parengus keletą veikimo modelių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena apie atsakymus į dažniausiai užduodamus tėvų, mokytojų ir mokyklos vadovų klausimus dėl naujų mokslo metų.

Premjeras Saulius Skvernelis prieš naujų mokslo metų pradžią susitiko su Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininku Egidijumi Milešinu. Vyriausybės vadovo teigimu, susitikime aptarti mokytojų lūkesčiai dėl padidėjusio darbo krūvio bei mokytojų atlyginimų klausimas.