Pasaulį keičiančių pokyčių neišvengs ir Lietuvos visuomenė. Studentų mažėjant, universitetai sprendžia klausimus, kokios specialybės yra paklausios, o kurios nyksta ir tampa neperspektyvios, nes žmones pamažu keičia technika, dirbtinis intelektas.
Senstant visuomenėms ir plėtojantis technologijoms, pasaulyje auga gyvybės ir sveikatos mokslų specialistų poreikis, ypač – slaugos, sveikatinimo, reabilitacijos, ortopedijos, geriantrijos, psichologijos ir daugelio kitų sričių, rašoma pranešime spaudai. Artimiausiais dešimtmečiais ypač augs mitybos, sveikos gyvensenos konsultantų, slaugytojų, kineziterapeutų, ergoterapeutų ir įvairių psichologijos profesionalų poreikis.
Per artimiausius keletą metų gyvūnų mokslo specialistų Lietuvoje reikės bent tris kartus daugiau, nei parengiama šiandien. Vis populiarėja ir ganėtinai nauja Gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programa, kurioje rengiami augintinių pritaikymo visuomenėje, laisvalaikio ar terapijos tikslais specialistai.
Šiuolaikinės technologijos jau šiandien smarkiai palengvina sveikatos specialistų darbą, tačiau visavertiškai pakeisti gyvo, šilto, empatija grįsto žmogiškojo bendravimo dar ilgai negalės. Todėl akivaizdu, kad gydytojų, kitų sveikatos specialistų robotai, dirbtinis intelektas nepakeis. Tai rodo ir tyrimai, ir įvairūs bandymai užsienio šalyse.
„Technologijų amžiuje svarbūs tampa tokie gebėjimai kaip kūrybiškumas, analitinis mąstymas, lyderystė, komandinis darbas, gebėjimas spręsti problemas ir nuolat mokytis. Šiuos gebėjimus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentai ugdo jau šiandien, pasitelkę naujausias žinias, technologijas ir išskirtinį probleminio mokymo metodą”, - pabrėžia LSMU prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis.
