Kaip pabrėžia tyrėjai, alkoholio vartojimas pasižymi ne tik poveikiu geriantiesiems, bet ir efektu, kuris ekonomikoje apibūdinamas kaip neigiamas išorinis poveikis. Ir tai ne tik tokie dažnai minimi neigiami alkoholio sukeliami padariniai, kaip eismo nelaimės, viešosios tvarkos pažeidimai, įvykdyti nusikaltimai (ypač susiję su smurtu), traumos, su vaikų teisėmis susijusios problemos, susirgimai, mirtys, žema vyrų tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė ir pan.

Kaip pabrėžia mokslininkai, alkoholio žalos vertinimo tyrimų tikslas - įvertinti suminę su alkoholio vartojimu siejamų pasekmių naštą valstybei, imant vienerius metus, tačiau stebint ne kelerių atskirų rodiklių ilgametes tendencijas, o bandant apibendrinti daugelį su alkoholio vartojimu susijusių žalų.

Kaip pabrėžia VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros prof. I. Tamutienė, alkoholio žala pasireiškia labai plačiai. Tradiciškai į tokius skaičiavimus įeina sveikatos sektoriaus, teisėsaugos sistemos ir socialinės apsaugos sritys.

Įgyvendindami Valstybinio sveikatos stiprinimo fondo finansuojamą projektą mokslininkai įvertino alkoholio vartojimo sukeliamą žalą Lietuvoje 2015 ir 2016 metais. Tyrimo rezultatai apibendrinami elektroniniame leidinyje „Alkoholio vartojimo sąlygojamos žalos Lietuvoje skaičiavimo metodika ir žalos įvertinimas 2015 ir 2016 m.“, kuris bus viešai prieinamas internete.

Pirmadienį spaudos konferencijoje Eltoje pristatydamas tyrimo rezultatus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas doc. M. Štelemėkas pabrėžė, kad alkoholio vartojimas galėjo sąlygoti 7,58 proc. visų 2015 ir 2016 m. mirčių Lietuvoje. Tai kasmet sudarė daugiau nei 3 tūkst. mirčių, iš kurių 2,5 tūkst. teko vyrams.

Alkoholio vartojimo sąlygotos vyrų mirtys sudarė 81 proc. visų alkoholio vartojimo sąlygotų mirčių.

Alkoholio vartojimas kasmet sąlygojo 32 tūkst. prarastų potencialaus gyvenimo metų dėl pirmalaikių darbingo amžiaus žmonių mirčių. „Minimaliais skaičiavimais, mažiausiai 11 proc. susirgimų ir mažiausiai 14 proc. netekto darbingumo atvejų galėtų būti siejami su alkoholio vartojimo pasekmėmis“, - atkreipė dėmesį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Visuomenės sveikatos fakulteto, Sveikatos tyrimų instituto vadovas docentas M. Štelemėkas.

Nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariami (kaltinami) neblaivūs asmenys, 2015 m. užregistruota daugiau nei 10 tūkst., 2016 m. - 7,7 tūkst. Pasak doc. M. Štelemėko, tai sudarė atitinkamai 14 ir 13 proc. nuo visų nusikalstamų veikų.

Didžiausia nusikalstamas veikas įvykdžiusių neblaivių asmenų proporcija yra tarp įtariamųjų, įvykdžiusių su agresija ir smurtu susijusias nusikalstamas veikas.

Tyrimo duomenimis, net 6 iš 10 smurto artimoje aplinkoje atvejų sukėlė neblaivūs smurtautojai.

9 iš 10 globoje esančių vaikų augo piktnaudžiaujančių alkoholiu asmenų šeimose, kas antra socialinės rizikos šeima į apskaitą įrašyta dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu.

„Iš viso alkoholio vartojimo ekonominė našta kasmet galėjo siekti daugiau kaip 320 mln. eurų, o tai sudarė 0,85 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto“, - konstatavo doc. M. Štelemėkas.

Analizėje įvertinti alkoholio vartojimo ekonominiai kaštai Lietuvoje 2015-2016 metais apima sveikatos priežiūros sistemos kaštus; dėl alkoholio vartojimo netekto darbingumo išmokėtas išmokas; dėl priešlaikinių mirčių neuždirbtas pajamas; autoįvykiuose dėl neblaivių eismo dalyvių kaltės patirtus kaštus (draudimo išmokos dėl autoįvykių); išlaidas alkoholiu piktnaudžiaujančioms socialinės rizikos šeimoms ir jų vaikams (socialinių darbuotojų darbo užmokestis, socialinės pašalpos); piktnaudžiaujančių alkoholiu tėvų vaikų globos kaštus (išlaidos mokykliniams reikmenims, nemokamas maitinimas, vaikų globa, įsikūrimas); nusikalstamų veikų, padarytų neblaivių asmenų, policijos ir teismų bei įkalinimo kaštus (areštų, teismų, įkalinimo kaštai).

Valstybinio sveikatos stiprinimo fondo finansuojamame projekte Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetų mokslininkai įvertino ne tik alkoholio vartojimo sukeliamą žalą Lietuvoje 2015 ir 2016 metais, bet ir bet ir išskyrė alkoholio žalos kitiems vertinimą, kuris ateityje gali tapti atskiru tyrinėjimų subjektu.

Kaip Eltai sakė prof. I. Tamutienė, piktnaudžiaujančio alkoholiu artimieji patiria dar didesnę stigmą ir atskirtį nei pats geriantysis. Socialinę stigmą Lietuvoje kenčia net 94 proc. suaugusiųjų, kurių artimas asmuo piktnaudžiauja alkoholiu.

Pasak mokslininkės, tokia padėtis mažina problemos sprendimo tikimybę: paslaugos šiai tiksliniai grupei netampa prioritetinėmis, dėl stigmos vengiama kreiptis pagalbos.

„Neabejotinai alkoholio žalą skaudžiausiai patiria vaikai. 9 iš 10 į globą patekusių vaikų tėvai piktnaudžiavo alkoholiu. Mokslinis tyrimas atskleidė, kad Kauno mieste socialinės rizikos šeimose 9 iš 10 šeimų taip pat buvo bent vienas asmuo, kuris piktnaudžiavo alkoholiu“, - lygino prof. I. Tamutienė, pabrėždama, kad paprastai koncentruojamasi į geriantįjį, jo artimiesiems paslaugų Lietuvoje kaip ir nėra. Jie turi asmeniškai kreiptis į psichologą, nors ne visada turi galimybių.

Kokį poveikį tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu daro vaikų sveikatai, Lietuvoje tyrimų nėra. Viešajame diskurse nesaikingo alkoholio vartojimo žala dažniausiai susiaurinama iki pagalbos priklausomybe sergantiems asmenims, žalos geriančiojo sveikatai bei šalies ūkiui (surenkamų akcizų). Tačiau problema - daug platesnė ir gilesnė, nes paliečia kitus su geriančiuoju susietus asmenis, o ypač pačius artimiausius.

„Tolesnėse studijose svarbu siekti išryškinti priežastinį alkoholio vartojimo ir alkoholio žalos ryšį, daugiau dėmesio skiriant smurto artimoje aplinkoje, nedarbo, prarasto darbingumo tyrimams, suvokiant šių rodiklių svarbą bendrai socialinei ir ekonominei šalies gerovei“, - pabrėžė prof. I. Tamutienė.