„Žengiame dar vieną žingsnį link automatinio aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo tarp Europos šalių. Džiugu, kad Lietuva – viena iš pirmųjų, praktiškai kuriančių bendrą Europos švietimo erdvę. Tikimės, kad ji sėkmingai plėsis ir toliau“, – sako viceministras V. Razumas.
Už aukštąjį mokslą atsakingiems Beniliukso ir Baltijos šalių ministrams ketinimų deklaracija išreiškus politinę valią, bus rengiamas daugiašalis susitarimas dėl dviejų Europos regionų automatinio aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo.
Prie šio susitarimo vėliau galės jungtis ir kitos ES šalys, atitinkančios kokybinius standartus ir taikančios studijų kokybės užtikrinimo mechanizmus.
Neturint susitarimo dėl automatinio pripažinimo, aukštojo mokslo visų pakopų – bakalauro, magistro, doktorantūros – diplomai kitoje šalyje pripažįstami laikantis specialių procedūrų, kurios reikalauja laiko.
Pasirašius daugiašalį susitarimą, Belgijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų bei Estijos, Latvijos ir Lietuvos piliečių aukštojo mokslo kvalifikacijos tose šalyse bus pripažįstamos automatiškai.
Šiuo metu, pavyzdžiui, baigus bakalauro studijas Liuksemburge ir norint toliau studijuoti ar dirbti Lietuvoje, reikia kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą arba aukštąsias mokyklas, kad įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos būtų pripažintas. Akademinio pripažinimo procedūra paprastai užtrunka apie mėnesį.
Tiek Baltijos, tiek Beniliukso šalys atskirus regioninius tarpusavio susitarimus dėl automatinio visų pakopų aukštojo mokslo diplomų pripažinimo pasirašė 2018 m., tokį rekomendacinio pobūdžio susitarimą taip pat turi Šiaurės šalys. Tokiu būdu jos tapo pirmosios valstybės Europos Sąjungoje praktiškai įgyvendinančios siekį iki 2025 m. sukurti bendrą Europos švietimo erdvę, kurios vienas iš svarbių elementų – bendras aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimas.
ŠMM inf.
