Pasak seno posakio, ant vagies kepurė dega. Tačiau atsižvelgiant į Lietuvoje viešpataujantį antilenkišką pamišimą, geriau dera kitas posakis: „Čiupk vagį! – garsiausiai šaukia pats vagis“.

Per Velykas jau beveik nenustebome išgirdę apie siaubingą teroro aktą, įvykdytą Pakistane prieš islamo vietos džihadistų krikščionis. Prieš savaitę Briuselyje vietos džihadistai tartum su falšstartu (nes išpuolis turėjo įvykti per Velykas) susprogdino kelias dešimtis atsitiktinių vietos metro ir oro uosto keleivių.

Lietuvos Respublikos Seime vyko konferencija „Tautinių mažumų švietimas Lietuvoje: praeitis, dabartis, ateitis“. Pranešimą šioje konferencijoje skaitė ir Lietuvos Respublikos Seimo narė, politinės partijos „Rusų aljansas“ pirmininkės pavaduotoja Irina Rozova.

Ginčas dėl Lenkijos Konstitucinio Tribunolo, kurį Lenkijos elitas turėtų išspręsti pats, be niekieno broliškos pagalbos, privertė mane iškelti svarbų klausimą: ar mes kaip suverenas susitaikome, kad kelių, keliolikos išmintingiausių teisininkų būrys spręstų dėl visko, ar vis dėlto stengiamės kartais tramdyti išminčius.

Aš – lietuvė.
Gimiau Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metais.
Esu lietuvių filologė, nes gimtoji kalba man – didžiausia vertybė.
Nuolat skaitau lietuvišką spaudą ir literatūrą.
Balsuoju rinkimuose, nes man rūpi, kieno rankose yra gimta šalis.
Keliauju po Lietuvą, semiuosi įkvėpimo lankydama rašytojų gimtines, žvelgdama į Nemuno upės vingius, traukdama į save tyrą pušynų orą.
Turbūt kas nors pasakytų, kad taip – esu patriotė.
Tačiau...

Eldoradas Butrimas yra plačiai skaitomo ir Lietuvoje autoritetingo laikraščio „Lietuvos rytas“ korespondentas Varšuvoje. Jo korespondencija iš Lenkijos sostinės, dažnai tendencinga ir neprofesionali, deja, dažnai iškreipia vakarų kaimyno įvaizdį mūsų šalyje, o kartais net šokiruoja.

Lietuvos pedagogai yra mažiausiai uždirbantys švietimo darbuotojai visoje Europoje – bent jau taip pagal savo skaičiavimus teigia mūsų šalies švietimo profesinės sąjungos. Apgailėtini, orumą žeidžiantys atlyginimai privertė mokytojus streikuoti. Tuo tarpu Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, opozicijai aiškindamas susidariusią situaciją, kaltę dėl visko bandė suversti... nematomai Rusijos rankai.

Išgirdusi, kad vyksta pabėgėlius remiančios akcijos, nutariau patikrinti, ar įmanoma savo palankumą išreikšti ir socialiniuose tinkluose. „Facebook“ puslapyje ieškojau ir vienaip, ir kitaip, bet vis radau tą patį: „Ne pabėgėliams“, „Už Lietuvą be pabėgėlių“ ir panašiai. Kodėl taip yra? Gal pasislėpus virtualioje erdvėje lengviau viską smerkti, neigti, kritikuoti?

„Drama baigėsi“, – Twitteryje sučiauškėjo Dalia Grybauskaitė, apibendrindama Briuselyje vykusias karštas derybas dėl tolesnės Jungtinės Karalystės narystės ES.

Dalis mūsų politinio elito vos prieš kelias savaitės nerimavo dėl demokratijos būklės Lenkijoje – apie tai, tiesą sakant, rašėme. Šiandien tas pats elitas draskydamasis kaip Reitanas griaudėja apie „demokratijos eroziją“ ne pas Vakarų kaimyną, o pas mus, Lietuvoje.