Baigiasi politinių postų paskirstymas po rinkimų į Europos Parlamentą. Svarbiausių įstaigų kadrai jau sukomplektuoti. Rugsėjo mėnesį, po euro atostogų, visas procesas bus užbaigtas. Nepaisant audringų rinkimų ir euroskeptikų armijos Europos Parlamente, postų pasiskirstymas nesukėlė beveik jokių staigmenų, išskyrus vieną.

Lietuva yra tik per žingsnį nuo euro valiutos, pakeisiančios Lietuvos litą, įvedimo. Atsižvelgiant į Europos ekonomikos ir pačios euro zonos krizę, visas procesas vyksta keistai greitai. Ekspertai nurodo, kad ES valiuta yra viena  iš pagrindinių Graikijos ekonomikos žlugimo ir didelių Italijos, Ispanijos bei Airijos finansinių problemų priežasčių. Savos valiutos atsisakymas reiškia  savanoriškos,  nepriklausomos  finansinės valstybės politikos atsikratymą. Tuo skausmingai įsitikino Pietų Europos šalys. Tad iš kur tas Lietuvos skubėjimas?

Lietuvos Prezidento rinkimai jau praeityje. Tai dar viena LLRA ir Valdemaro Tomaševskio rinkimų sėkmė. Lyginant su rinkimais, vykusiais prieš penkerius metus, šį kartą jis padvigubino savo rinkėjų skaičių. Dėl to žiniasklaidos išpuoliai prieš jo asmenį sustiprėjo, dažnai įgaudavo šmeižto formą. Pastaraisiais metais prie to spėjome priprasti – juk Lietuvoje mes susiduriame su precedento neturinčiu nacionalizmo išsiveržimu. Tačiau stebina tai, kad neteisingą LLRA pirmininko vertinimą negalvodami daugina kai kurie Lenkijos komentatoriai. Taigi, laikas polemikai.

Netrukus Lietuvoje – prezidento rinkimai. Viskas rodo, kad pirmajame ture valstybės vadovas nebus išrinktas. Anot viešosios nuomonės tyrimų ekspertų, didelę galimybę patekti į antrąjį turą turi Valdemar Tomaševski. Priešingai nei daugelis politologų, manau, kad auganti parama LLRA pirmininkui yra ne staigmena, bet sąžiningos politikos, kurią vykdo V.Tomaševski, moralinių principų, tokių retų savybių šiandienos pasaulyje, permerktame cinizmo, įrodymas. „Vykdydami sąžiningą politiką, turime rodyti pavyzdį jaunesnėms kartoms, kad gyventų pagal Dekalogą“, – sakė vienuose iš debatų LLRA pirmininkas.

Kova su lenkiškumu Lietuvoje įgavo paranojinį dydį. Lietuvos institucijų ir pareigūnų veiksmai primena tuos, kurie kilo totalitarinėse valstybėse. Liūdna taisyklė – viena tauta, viena kalba, viena  valstybė – naudojama kovai su lenkų mažuma, turi suneraminti. Taigi Lietuva krypsta į kraštutinio nacionalizmo aklavietę, pakeliui griaudama visus Europos standartus, skatinančius kalbinę ir etninę įvairovę.

Tai Sąjunga sukėlė Ukrainos gaisrą, Maidano pagalba padegusi Kijevą. Tačiau padegėjams pritrūko vaizduotės, nes gaisras išplito ne tik Ukrainoje, bet ir visame regione.

Šiemet sukanka 20 metų, kai tarp Lietuvos ir Lenkijos Respublikų pasirašyta draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis. Tačiau tai liūdnas jubiliejus. Naujausioje istorijoje tokių šaltų ir blogų santykių tarp dviejų valstybių dar nebuvo. Ir viskas dėl diskriminacinės Lietuvos valstybės politikos lenkų tautinės mažumos atžvilgiu, dėl kurios naudojami veiksmai, pažeidžiantys Europos standartus, prieštaraujantys Lietuvos pasirašytoms tarptautinėms sutartims. Politinėje šviesoje ryškėja keliantis nerimą lenkiškumo, kilusio iš totalitarinių valstybių, naikinimo spektaklis, kuriame mažumos suvokiamos kaip grėsmė, o jų teisės yra pažeidžiamos, kaip yra pažeistas Lenkijos-Lietuvos traktatas, Lietuvos prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo simbolis.

Pagal naujas nuostatas Maltos pilietybę galės įsigyti kiekvienas asmuo iš ES nepriklausančių šalių, kuris įmokės į Maltos kasą 650 tūkstančių eurų. Nedaug žmonių žino, kad jis iškart taps ir visos Europos Sąjungos piliečiu.