Lietuvos žiniasklaida tik pusbalsiu, tarsi kad tik atstotų, pranešė šią sensacingą žinią, kuri bet kurioje kitoje Europos valstybėje, kur, kaip žinome, mokesčių vengimas yra didžiausias nusikaltimas, būtų sukėlusi tikrą audrą.

Tačiau pas mus tylu. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), reaguodama į viešą akcininko išpažintį dėl įmonės mokesčių nemokėjimo, teužsiminė, kad ištirs šį klausimą. Taip pat pridūrė, kad domisi didžiausia Lietuvos įmonė, bet nenori būti dviejų kariaujančių verslininkų kovos įrankis. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, tokiose situacijose paprastai reaguojanti ryžtingai ir aštriai, šį kartą buvo santūri – apsiribojo pareiškimu, kad populiari „Maxima" (kaip ir „Eurovaistinė", priklausanti VP) turi atsidurti po atitinkamų valstybės institucijų didinamuoju stiklu.

Taigi viskas rodo, kad Lietuvoje nekils „Maximagate" skandalas, nepaisant to, kad potencialus Lietuvos monopolinės įmonės piktnaudžiavimo mastas verčia iš kojų. Kodėl? Gal akcininkai susiginčijo netinkamu laiku, kai šalies politinis elitas tiesiog „atostogauja"? Gal VP yra tokia įtakinga ir galinga, kad užčiaupė ne tik žiniasklaidos, bet ir politikų burnas? O gal, ko irgi negalima atmesti, afera tiesiog niekam per daug nerūpi? Elito grupėje automatiškai suveikė sovietų logika, kad vagiama ne iš žmonių, bet iš valstybės. Sovietmečiu toks mąstymas buvo laikomas net patriotizmo ženklu, nes buvo vogta iš valstybės, laikomos okupacine, o tai juo blogiau okupantui. Dabar mūsų valstybė lyg ir nėra okupacinė, taigi, apgaudinėdama valstybės iždą, „Maxima" iš tikrųjų apvagia kiekvieną mūsų.

Kažkada garsi Vokietijos tenisininkė Steffi Graf, kuri iš sporto uždirbdavo milijonus ir buvo publikos numylėtinė, galima sakyti, per vieną dieną prarado viską. Kai paaiškėjo, jog tenisininkės tėvas sukčiauja vengdamas mokėti mokesčius, beveik iš karto S. Graf iš numylėtinės virto viešai smerktinu asmeniu. Mercedes nutraukė su ja rėmimo sutartį, o tenisininkės tėvas atsidūrė už grotų. Visuotinis ostrakizmas lėmė tai, kad Vokietijos teniso žvaigždė turėjo atsisakyti tolesnės karjeros.

Pas mus „Maxima" laikosi gerai. Niekas nesipiktina, politikai į burnas prisisėmė vandens. Niekas nereikalauja tyrimo komisijų, kurios padėtų valdžios institucijoms drąsiau ir principingiau ištirti galimus piktnaudžiavimus visagalėje Lietuvos įmonėje. Net jei abipusiai žiauriai kariaujančių buvusių verslo partnerių kaltinimai dėl mokesčių nemokėjimo pasitvirtintų tik dešimtadaliu, tai ir taip būtų vienas iš didžiausių nepriklausomos Lietuvos skandalų.

Kitas klausimas, kuris, tikėtina, gali atsiskleisti iškilus skandalui, – tai teisėtas didelių tarptautinių koncernų, kuriems priklauso ir VP, mokesčių slėpimas apeinant įstatymus. Galingos tarptautinės korporacijos, pasinaudodamos teisės spragomis, didžiulį pelną perkelia į mokesčių rojus ir taip vengia mokėti mokesčius, kuriuos sąžiningai moka tik nacionalinio masto įmonės.

Tačiau priversti mokėti mokesčius „Maximos" potencialo koncernus – tai eiti į karą su labai pavojingu priešininku, galinčiu sugadinti politinę karjerą ne vienam politikui.

O Lietuvos politikai, deja, kaip žinoma, nėra drąsūs...

Tadeuš Andžejevski