Tokios mintys dažnai sukasi žmonių galvose ir dėl to labai svarbu suprasti, kodėl jos atsiranda ir kaip elgtis tokioje situacijoje. Pirkti? Nepirkti? Būtent tai ir noriu paliesti šiame straipsnyje.

Pirmiausiai reikia suprasti, kodėl kyla noras pirkti naujus daiktus. Pagrindinė priežastis – prasta emocinė, psichologinė ar (ir) dvasinė būklė. Daugelis turbūt tai žino arba bent girdėjo, bet kodėl atsiranda toks poreikis vartoti, būtent vartoti? Pirkimas sukelia laimę. Ar laimė tęsis po daikto pirkimo? Taip, bet tik likusią dienos dalį, o gal ir kelias dienas, bet viskas labai trumpalaikiška. Laimė tuoj pat išgaruos.

Vartojimo esmė yra TRUMPALAIKIS pasitenkinimas. Dėl to tokiose situacijose yra labai paprasta bei lengva nubėgti kažką nusipirkti ir taip trumpam užmiršti sunkumus, pagerinti emocinę būseną. Tik iškyla problema tada, kai vartojimas tampa įpročiu savijautai pagerinti. Būtent įpročiu. O kas yra įprotis? Veiksmas, kurį mes save išmokome atlikti tam tikru dažnumu. Įpročiai turi didelę galią mūsų kasdienybėje. Juos panaudojus galima ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę, ugdyti valią, ryžtą, nuosekliai dirbti ir mokytis siekti tikslų.

Įpročiai paprastai atliekami nesąmoningai ir tai kartais tampa problema, kai kalbama apie blogus įpročius. Žmonės retai pagalvoja, kurie įpročiai jiems padeda, o kurie – smukdo.

Būna dar ir dvipusiai įpročiai, kuriuos apibūdinčiau taip – laimė, bet problemų nesprendžia. Ką tai reiškia? Įprotis suteikia laimės jausmą (nebūtinai natūralią, žmogišką laimę) ir tik užglaisto problemas.

Aš ne be priežasties taip ilgai buvau pametęs vartojimo temą, nes reikėjo būtent šios sąsajos. Vartojimas dažnai tampa įpročiu, kuris tikrai padeda geriau jaustis, bet tai nėra sprendimo būdas. Pavyzdžiui, jei aš pavargstu mokykloje, kaip man padės naujas daiktas, kuris tik trumpam atitrauks dėmesį ir sukels tuoj pat praeinančių gerų emocijų?

Tokiu atveju vartojimas tampa paguoda, pabėgimu nuo problemos, bandymu atitraukti savo protą nuo nemalonios kasdienybės. Jei norima atsipalaiduoti, pamiršti įgrįsusią kasdienybę, tai galima padaryti kitokiais būdais – patirtimis.

Neįpareigojantys pokalbiai, pasivaikščiojimai, sportas, pietūs restorane, vizitas į kino salę ar teatrą. Netgi masažas ar kita procedūra spa centre yra puikus pasirinkimas, jei tavyje yra susikaupę daug slegiančių emocijų. Svarbu, kad žmogus bent kurį laiką pasijustų gerai psichologiškai ir tam nebūtinas apčiuopiamas daiktas, kuris nuguls kažkur namuose.

O ką reikia daryti, kad gyvenimas iš tiesų pagerėtų? Išanalizuoti, kodėl blogai jaučiamasi. Kaip galima sumažinti psichologinį išsekimą? Pavyzdžiui, protingesnis mokymosi išskirtymas per dieną, prioritetų turėjimas.

Ką aš galiu pakeisti, kad situacija pagerėtų? Taip pat pamąstyti, ar aš nesu problema ir pats visko tik nebloginu. Svarbu išanalizuoti, užduoti sau daug klausimų, padaryti aiškias išvadas ir imtis veiksmų. Kiekvienoje situacijoje reikia matyti perspektyvą ir tai leis gyvenime įvykti realiems (geriems) pokyčiams.

Kai gerai jaučiamės, iš tikrųjų gerai jaučiamės, negalvojame apie materialius dalykus, nejaučiame obsesijos. Mūsų protas susikoncentruoja ties svarbiais darbais, naudingais užsiėmimais, geromis emocijomis ir daiktai nebebūna visa ko centre.

Lieka tik gerai apgalvoti pirkiniai, kurie atneša ilgalaikę naudą, paprastai turi praktinį pritaikymą ir turi aiškią paskirtį. Taip pat laimė bus ne paties daikto įsigyjime, o ilgalaikiame jo naudojime.

Tai ar aš turiu teisę pirkti? Taip, bet turiu ir teisę nepirkti. Aš esu ją sau suteikęs – teisę nepirkti, kai jaučiuosi prastai. Aš leidžiu sau jaustis prastai ir to nebandau dangstyti materija.

Nerijus Pugačiauskas