Ar bijau? Jokiu būdu ne.

Baimė niekada nėra sveikas postūmis veikti. Veikti reikia sąmoningai ir tiksliai žinant, kodėl tai darai, o ne bijant, kad kažkas negero atsitiks, nepavyks kažko pasiekti. Varomi baimės žmonės nėra sąmoningi, nes jie mato viską siaurai ir elgiasi skatinami neigiamų emocijų, o tai neleidžia matyti perspektyvos.

Be to, negi egzaminus laikantiems žmonėms reikia dar daugiau baimės? Tokiame amžiuje egzaminai yra bene svarbiausias ir didžiausias įvykis, kuris nulemia studijas, karjerą ir gyvenimą.

Didelė baimė prieš egzaminus ir taip yra problema. Ji turi blogą poveikį psichikai, todėl sukelia ar pastiprina įvairius negalavimus, ypač psichologinius, o jų prieš egzaminus reikia kiek įmanoma labiau vengti.

Kas gali pasakyti, kas yra sėkmė ir nesekmė? Tai subjektyvus dalykas, kurį visi supranta skirtingai. Gal žmogus puikiai išlaikys egzaminus, bet vis tiek jausis labai nelaimingas. Ar tai sėkmė?

O gal neišlaikyme yra prasmės? Gal to prasmė yra išmokti į netikėtas ir nuviliančias situacijas reaguoti adekvačiai bei nepasmerkti savęs nelaimingam gyvenimui?

Yra toks mąstymo tipas – pozityvus-realistinis mąstymas. Jis pasireiškia tuo, kad bet kokioje situacijoje įžiūrima nauda, geroji situacijos pusė – kokią naudą tai atneš, ką iš tos situacijos galima suprasti ar ką būtent ji reiškia, kodėl taip atsitiko. Taip pripažįstama, kad, pavyzdžiui, šiuo metu jautiesi emociškai blogai, bet nehiperbolizuojama, kad dėl to visas gyvenimas iškart savaime yra niekam tikęs, nesiseka, aš esu nuskriaustas ir tai yra neteisinga. Su tuo susitaikoma kaip su nepakeičiama padėtimi ir situacija yra išnagrinėjama, ieškoma būdų, kaip ją užkirsti, kad nepasikartotų ar tai atsitiktų rečiau. Tokiu būdu gerinama gyvenimo kokybė.

Pozityvumas tam tikra prasme yra sąmoningumas ir perspektyvos matymas, ypač sudėtingomis gyvenimo situacijomis ar momentais, siekiant nepabloginti ir taip sunkios situacijos negatyviu mąstymu; taip pat tai ir problemų sprendimo ieškojimas.

Baimė, nervinimasis, nesaugumo jausmas, pastovi įtampa izoliuoja ir įstato į rėmus. Jos prastina gyvenimo kokybę ir neleidžia gyventi visavertiškai, nors jų egzistavimo neigti tikrai nereikėtų.

Ne baimė, o veiksmai veda prie konkrečių sprendimų. Išlaikyti egzaminus ir juos išlaikyti „tinkamai” yra didelė atsakomybė. Tiems, kam egzaminai yra aktualūs, svarbūs dėl įvairių priežasčių, tai puikiai suprantama. Be to, požiūris, kad egzamino neišlaikymas yra neapsakomai blogai, sužlugdys žmogų, jeigu galiausiai jam nepasiseks. Dar aplinkiniai ant jo užgrius savo reakcija ir tokia situacija bus iš viso tragiška jaunam žmogui.

Gyvenime kartais ar net dažnai „nepasiseka” ir tai yra neišvengiama, todėl su tuo mokėti susitvarkyti yra būtina. Tikėjimas, kad viskas pavyks taip, kaip noriu ar bent dalinai kaip noriu, yra labai egoistiškas, nes niekas gyvenime nėra užtikrinta. Paprasčiausiai vienus dalykus turì (gauni), o kitų – ne.

Reikalavimų kėlimas gyvenimui – tokiam neapčiuopiamam dalykui – yra visiškai beprasmis ir tik parodo žmogaus egocentriškumą. Gyvenime viskas vyksta nei kaip turi, ar kaip neturi. Yra taip, kaip yra, ir tai nėra nei blogai, nei gerai. Tiesiog TAIP YRA. Tu irgi tiesiog esi, viskas yra. Reikia nustoti taip skirstyti dalykus ir formuoti sveikesnį, platesnį bei atviresnį požiūrį į viską.

Nerijus Pugačiauskas