Visai kitaip situaciją mato Lietuvos radijo korespondentė prie Vyslos Nijolė Druto, neseniai apibendrinusi Beatos Szydlo vyriausybės valdymo pusiaukelę.
Jei patikėtume džiaugsminga E. Butrimo, kuris, atrodo, skaito tik vieną Lenkijos laikraštį pavadinimu „Wyborcza“, kūryba, tai tikrai turėtume palūžti, pripažindami, kad apgailėtinos partijos PiS valdomą Lenkiją veja nelaimė po nelaimės. Žodžiu, pastaruoju metu visos egiptiečių rykštės ją persekioja. Baisios diktatūros Žečpospolitoje išsigandusios karvės nustojo duoti pieną. Moterys negimdo, nes nuolat vaikšto. Jos turi vaikščioti, nes yra tiek daug dalykų, prieš kuriuos reikia protestuoti, tad niekam kitam neužtenka laiko. Kunigai apleido savo pareigas, kad visuotinai įsikištų į politiką, įvesdami baisią priespaudą vargšams lenkams ir lenkėms. Naujausia gatvės mada tapo įvairūs „Lupaszkos“ ir kitų fašistų tipo kariai, kurie, užuot smerkiami, yra dievinami.
Lenkijos ekonomika, neatlaikydama populizmo ir švaistymo (juk reikia nupirkti rinkėjų simpatijas), palūš, ir galiausiai šalis prie Vyslos vadinsis Graikija, kuri, žinoma, neišvengiamai bankrutuos. Taip šiandien Lenkiją mato „Lietuvos ryto“ skaitytojai korespondento E. Butrimo akimis.
Visai kitaip į mūsų kaimynus vakaruose žiūri Nijolė Druto, Beatos Szydlo vyriausybei įpusėjus savo darbą, į Vilnių atsiuntusi ilgą reportažą iš Varšuvos. Jau pats reportažo pavadinimas – „Tik pavydėti: kaimynams Lenkijoje sekasi geriau, nei tikėtasi“ – įrodo, kad tos nesėkmės, kurias prognozavo egzaltuotas Eldoradas, yra paprastas melas. Kliedesiai ir dykumos fata morgana, kurią vietoje akivaizdžių faktų renkasi matyti E. Butrimas.
N. Druto atkreipia dėmesį, kad „šalies ekonomika vystosi geriau nei prognozavo opozicija“. O ekspertai pažymi, kad dabartinė vyriausybė, kaip jokia kita, vykdo savo priešrinkiminius pažadus. Ekonomika auga sparčiai, viršydama visas drąsiausias prognozes. BVP augimas per pastaruosius metus yra 4 proc. – vienas didžiausių Europoje, keliantis kaimynų pagarbą ir pavydą. Nedarbo lygis sumažėjo iki anksčiau niekada neregėto 6,6 proc. dydžio. Auga lenkų atlyginimai. Šiandien jų vidurkis jau viršija 1000 eurų (1024 eurų bruto), o minimalus – beveik 500 eurų (474 eurų). Taip pat didėja mokesčių surinkimas, gerėja šalies fiskalinė padėtis. Tai leidžia vyriausybei įgyvendinti labai brangiai kainuojančias socialines programas (pavyzdžiui, „500 plius“), nekenkiant viešiesiems pinigams.
Vyriausybė taip pat rūpinasi verslininkų ir investuotojų verslo sąlygų gerinimu. Tai tarnaus dar vienam pavyzdiniam vyriausybės projektui „Konstitucija verslui“, kurį neseniai pristatė ministro pirmininko pavaduotojas Mateusz Morawiecki, atsakingas už vyriausybės ekonominę politiką. „Konstitucija“ labai supaprastina biurokratines kliūtis Lenkijos ir užsienio verslininkams, leidžia teisines interpretacijas traktuoti verslininkų labui. Tokie yra tvirti duomenys, kuriuos pastebi Nijolė Druto, kaip ir kiekvienas kitas doras stebėtojas, nenešiojantis ideologinių akinių.
Laimei, ideologinių akinių taip pat nenešioja Lietuvos vyriausybės vadovas, kuris ne tik neketina kritikuoti Lenkijos, bet kaip tik stengiasi mėgdžioti kai kurias jos reformas. Tomas Tomilinas, valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojas, tiesiog paskelbė, kad Seime kuriasi koalicija, kuri gali būti vadinama „Vaiko pinigų“ koalicija. Politikas neslepia, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščionių šeimų sąjungos įkvėpimu jau artimiausiame biudžete planuojama rezervuoti pinigus Lietuvos „500 plius“ planui, kurie, žinoma, pradžioje bus kuklesni nei vakarų kaimyno (galbūt apie 30 eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį). Ir tai yra ne tik gera pranašystė lietuvių šeimoms, bet ir Lenkijos reformų pripažinimo patvirtinimas.
Šiandien galima sakyti, kad Lenkija Lietuvoje vieniems yra įkvėpimas, kurio galima „tik pavydėti“, o kitiems – „butrimiškumas“, besireiškiantis ideologizuota , iškraipyta tiesa.
Tadeuš Andžejevski