Liberalai ir konservatoriai visada labai norėjo sostinės teikiamo apanažo, kurio pavidalas yra nuo Rotušės priklausomos savivaldybės įmonės, įstaigos, tarnybos ir kitos pelningos šiltos vietos, tarpusavyje pasidalytos koalicijos sudarymo metu. Taikos metu, kai Lietuvoje nevyko rinkimai, koalicijos partneriai tyliai vartojo valdžios vaisius, o tarp jų nekilo jokių rimtų ginčų.

Bet atėjo rinkimų metas – ir viskas pasikeitė. Taikos metu sureguliuotas įtakos sferų mechanizmas pradėjo strigti, dėl parlamento koalicijos kovojantys partneriai pradėjo eiti sau skersai kelio. Šio lipimo ant nuospaudų buvo galima tikėtis, nes abi partijos daugiausia kovoja dėl tų pačių rinkėjų.

Prasidėjo trintis, kibirkščiavimas, abipusiai kaltinimai ir šmeižtas. Liberalai apkaltino konservatorius, kad šie slepia nuo jų informaciją apie savivaldybės įmones, kuruodami jas vien vadovaujantis savo interesais. Konservatoriai savo ruožtu nelikdami skolingi apkaltino liberalus dėl 50 tūkstančių už valstybės pinigus išleistų lankstinukų, kuriuose jie giriasi savo darbais rinkėjų gerovei.

„Kaip yra“, – piktinasi vicemeras ir konservatorius viename asmenyje Valdas Benkunskas, kad sostinės mero ataskaita, pristatyta dar balandžio mėnesį, buvo paskelbta tik rudenį. „Spalvingi lankstinukai su gerais mero darbais yra dalijami vilniečiams būtent dabar, prieš rinkimus, kas per sutapimas“, – nervinasi jo pavaduotojas iš konservatyvios varžovų partijos. Liberalai atremia kaltinimus teigdami, kad sieti lankstinuko leidybą su rinkimais yra labai klaidinga. Tiesiog spausdinimui rengto konkurso procedūros šiek tiek užsitęsė – aiškina ir meluoja koalicijos partneriams.

Pasitaikius progai, liberalai suduoda smūgį V. Benkunskui, kurį kaltina slepiant informaciją apie konservatoriaus prižiūrimą įmonę „Vilniaus šilumos tinklai“. Tačiau V. Benkunskas nebūtų V. Benkunskas, jei nesurastų absurdiško šios situacijos paaiškinimo. Jis konstatavo, kad informacija nėra slepiama, o... koordinuojama. Ir kadangi jis yra jos koordinatorius, todėl informacija turi būti teikiama ne kažkam kitam, tik jam. Šiek tiek ramiai pagalvojęs V. Benkunskas paaiškino, kas iš tikrųjų vyksta. O kalbama apie tai, kad mero atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas pagal konservatorių įprotį „mėgsta pakviesti ant raudono kilimo savivaldybės įmonių vadovus ir kaip mero patarėjas, jo vardu, paskirti jiems „zadaniją“, pavyzdžiui, kad pirktų reklamą žiniasklaidoje, kurioje būtų gerai atsiliepiama apie liberalus ir jų merą. O V. Benkunskui tai labai nepatinka.

Konservatorių ir liberalų kova Vilniuje neabejotinai tęsis ir aštrės, nes abi partijos šiuose rinkimuose kovoja dėl išgyvenimo. Liberalai po skandalingų korupcijos skandalų gali visai nepatekti į Seimą, kadangi parama jiems sumažėjo iki rinkimų slenksčio ribos. Savo ruožtu konservatorių parama svyruoja apie 10 procentų, o tai reiškia, kad kartų kaita šioje partijoje (t.y. senelio pakeitimas anūku) pasirodė esanti visiškai niekam tikusi. Partija ne tik neįgijo naujų rinkėjų, bet dar ir dalį jų prarado. Kad kažkaip išgyventų, koalicijos partneriai vienas iš kito negailestingai atiminėja rinkėjus.

Turiu pripažinti, jog minėtų partijų reitingai man nerūpi. Tik įdomu, kokios dar apgaulės iškils buldogams kovojant po kilimu. Kaip į jas sureaguos VRK, atrodo, jautri priešrinkiminei reklamai. Ir, beje, įdomu, ar buldogų kovą išgyvens sostinės koalicija?

Tadeuš Andžejevski