Sensacingą naujieną agentūrai BNS patvirtino pats patriarchas, tiesa, padaręs išlygą, kad kituose, ne parlamento renginiuose, aktyviai dalyvaus. BNS paklausus apie parlamento boikoto priežastis (ar ne todėl, kad Seimas atmetė jo kandidatūrą šiųmetei Laisvės premijai gauti), įžeisto profesoriaus paaiškinimas nesuteikus jam premijos, buvo toks: „tai tik viena grandis iš pažeminimo grandinės, iš naujo perrašant kovų už laisvę istoriją“.

Todėl įžeistojo ir pažemintojo koja šiemet ant Parlamento slenksčio neatsistos, nes Seimas, atsisakęs suteikti premiją V. Landsbergiui, neva iš naujo perrašo istoriją ir žemina „kovą už laisvę“. Pripažinkime – kuklus žmogus yra buvęs „Sąjūdžio“ lyderis.

Žinia greit suintrigavo tautą. Tuo metu, kai peržiūrinėjau ją viename iš gausiai skaitomų portalų, jau buvo daugiau kaip 700 komentarų. Peržvelgiau kelis pirmuosius. Komentarai gana vienareikšmiški. „Nesumokėjo už dalyvavimą, oi, neskyrė premijos, todėl nedalyvauja. Juokas ima iš šio veikėjo“, – rašo vienas internautas. Kitas jam antrina: „Ne sovietų profesorius iškovojo nepriklausomybę, o tauta.“ „O jis atidavė ją komunistams, kaip teigia Antanas Terleckas“, – papildo kitas globalaus tinklo vartotojas. „Pasaulis nesugrius, jei V. Landsbergis nedalyvaus“, – rašo kažkas kitas. Toliau neskaičiau. Tikiuosi, kad V. Landsbergis taip pat, nes jam būtų nemalonu skaityti.

Jei kalbėtume iš esmės, komentaras būtų trumpas: „V. Landsbergio sprendimas pats sako apie V. Landsbergį“. Manau, kad internautų balsas yra gana iškalbingas: „Jūsų valia.“ Ir tuo galima baigti, jei nebūtų nieko, kas ypač užgauna visoje šioje istorijoje. Būtent dvigubi standartai.

Prisimename, kaip prieš kelerius metus LLRA Seimo nariai paliko Seimo salę tuo momentu, kai į tribūną sakyti metinės kalbos įžengė V. Landsbergis. Tada iš daugelio Lietuvos žmonių lūpų liejosi žodžiai: „Nepagarba“, „Gėda“ ir t.t. Pasipiktinusiųjų choras griaudėjo, nors visiems buvo žinoma, kad žmonių išrinktiems lenkams rūpėjo ne „nepagarba“ (jie dalyvavo visose kitose iškilmėse), o tik gana šiurkštus savo protesto išreiškimas dėl dvigubų Lietuvos politinio elito kalbų. Jie gebėjo gražiai kalbėti apie laisvės vertybes, žmogaus orumą, žmogaus teises ir tuo pačiu negailestingai ir žiauriai smerkti kolegas bendrapiliečius tik dėl to, kad šie reikalavo teisių, priklausančių visos Europos tautinėms mažumoms.

Tai buvo simbolinis protestas, skirtas parodyti, kad buvęs „Sąjūdžio“ lyderis šiandien pats stovi priešakyje tų, kurie institucijas ir paprastus žmones pjudo prieš tautinėms mažumoms priklausančius bendrapiliečius. Beje, V. Landsbergis tada iš tribūnos griaudėjo, kad lenkiškų gatvių pavadinimų naudojimas Vilniaus krašte išstums iš ten lietuvių kalbą, o vėliau – ir Lietuvos valstybę iš šių teritorijų. Galima sakyti, visiška paranoja. Nepaisant to, už tai reikėjo mokėti vis drakoniškesnes realias nuobaudas.

Šiandien, kai pats V. Landsbergis dėl ambicingų priežasčių (nedavėte apdovanojimo – čiaudėju ant jūsų švenčių), boikotuoja iškilmingą Seimo posėdį sausio 13 d., skirtą 25-ųjų tragiškų įvykių metinėms atminti, nė viena iš valdžios institucijų net nesudejavo, kad tai „nepagarba“. Priešingai – Seimo valdžia su pirmininke L. Graužiniene priešakyje net išreiškė apgailestavimą dėl, kaip ten bebūtų, kvailos situacijos.

Manau, kad tokį mąstymą sunku suprasti. Galų gale, sausio 13-ąją mes pagerbiame aukų, atidavusių savo gyvybes ginant nepriklausomybę, atminimą, o ne švenčiame įsižeidusio V. Landsbergio mūšio metines. Taip pat verta pastebėti, kad V. Landsbergis boikotuoja pagrindinį LR Seimo minėjimą ne todėl, kad kažkas mažina arba nepakankamai vertina mirusių už nepriklausomybę aukas, bet dėl to, kad metų metus skaldydamas visuomenę, pats pagaliau iš parlamentarų sulaukė savo veiklos įvertinimo.

Klasikinis įžeistų ambicijų boikotas ir nieko daugiau...

Tadeuš Andžejevski