Koks pirkinių maišelis yra tvariausias – plastikinis, popierinis, medžiaginis? Įvairių daiktų pernaudojimą propaguojanti Milda Paukštė sako, kad tvariausias tas maišelis, kurį naudosite daugiausiai kartų. Štai popierinį maišelį reikėtų panaudoti bent 4 kartus, kad jo gamyboje išskirtas CO2 kiekis būtų kompensuotas, o įsigijus naują medvilninį maišelį, jį naudoti reikėtų bent 171 kartą.

Parduotuvių lentynose esančių maisto produktų gausoje galima rasti ir tokių produktų, kurie paženklinti etiketėmis „Užauginta be antibiotikų“, „Vištų, kurios negydytos antibiotikais, kiaušiniai“, „Kiaušiniai, gauti iš vištų, kurios negydytos antibiotikais“ ar panašiomis. Kas iš tiesų slypi po šiais teiginiais? Ar iš tikrai be antibiotikų užauginta vištų mėsa ir iš tokių paukščių gauti kiaušiniai yra sveikatai palankesni produktai? Sulaukiant tokių vartotojų užklausų, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pateikia svarbiausius atsakymus ir paaiškina šių teiginių reikšmes.

Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, nuo šių metų gegužės 1 d. įsigalioja privalomas gyvūnų augintinių – šunų, kačių ir šeškų ženklinimas mikroschemomis ir jų registravimas Gyvūnų augintinių registre (GAR).

Atėjus pavasariui į lietuvių lėkštes jau tradiciškai sugrįžta bene didžiausias nacionalinės virtuvės pasididžiavimas – šaltibarščiai. Visgi jais mėgautis negali netoleruojantieji pieno ir laktozės turinčių produktų, kurie sukelia rimtus sveikatos išbandymus, tikinama pranešime spaudai. 

Šiandien, balandžio 24-ąją, Lietuvos kinologų draugijos iniciatyva, Lietuvoje minima šuns diena. Šia proga technologijų ekspertai dalinasi naudingais įrankiais, kurie pravers kiekvienam šuns šeimininkui.

Šventės baigėsi, tačiau klausimas, ką daryti su maisto likučiais, – išlieka. Velykos, žinoma, neįsivaizduojamos be kiaušinių, o vienas iš pagrindinių stalo akcentų – kepta mėsa: kumpis ar antis ir silkė. Būtent šių patiekalų po švenčių dažniausiai ir lieka daugiausia. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad yra įvairiausių būdų, kaip maisto likučius prikelti antram gyvenimui ir skaniai panaudoti.

Artėjant didžiausiai metų blynų šventei – Užgavėnėms, kurios laukia jau antradienį, metas treniruoti savo blynų kepimo įgūdžius: „Malsenos“ kepimo akademijos ekspertė Sonata Šalkauskaitė dalinasi tobulų blynų patarimais ir dažniausiomis klaidomis.

Pirmąjį vasario sekmadienį minima Pasaulio cepelinų diena. Cepelinai lietuviams įaugę į kraują – šis bulvinis stebuklas lydi nuo pat vaikystės, tad net stengiantis nevalgyti riebių produktų, retkarčiais cepelinų išvengti negalime. Garuojanti puodynė su spirgučių ir grietinės padažu sukelia tikrą palaimą ir nors jų valgyti kasdien nerekomenduojama, kartą per mėnesį cepelinų pilna lėkštė išeis tik į naudą. Net ir tiems, kurie nevalgo mėsos ar laikosi ypač griežtos dietos, cepelinų apeiti nereikėtų.

Nežiūrint į tai, kad 2020 metais prasidėjo pasaulinė pandemija, nesaugios vištienos kiekis Lietuvoje augo. Užpernai mūsų rinkai buvo uždrausta tiekti beveik 200 tonų vištienos, o pernai šis skaičius smarkiai išaugo – net apie 260 tonų paukštienos buvo pripažintos nesaugia. Tokioje paukštienoje buvo nustatyta tarša salmonelių bakterijomis. Remiantis VMVT informacija, tokiam skirtumui įtakos galėjo turėti augantis įvežamos paukštienos kiekis. Kaip ir 2019 m., didžioji dalis nesaugios paukštienos buvo įvežta iš kaimyninės Lenkijos.

Rudenį Lietuvoje pasirodysiančiame filme „Bėgikė“ (rež. Andrius Blaževičius) pagrindinį vaidmenį sukūrusi aktorė Žygimantė Elena Jakštaitė pateko į kylančių Europos kino žvaigždžių 10–uką. Ji tapo antrąja lietuve aktore, dalyvausiančia „European Shooting Stars“ programoje, ir turėsiančia galimybę prisistatyti tarptautinei kino industrijai ir žiniasklaidai Berlyno kino festivalio metu.