IstorijaŠiandien minima viena svarbiausių Lietuvos švenčių – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. 1918 m. vasario 16-ąją Lietuvos Tarybos signatarų pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas tapo pagrindu tautos laisvei. Šis svarbus įvykis užfiksuotas ir pašto ženkluose – po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvos paštas šia tema išleido net 26 pašto ženklus, rašoma pranešime spaudai. Kas vaizduojama šiuose pašto ženkluose? 
VDU istorikas apie Vasario 16-osios signatarus: tai buvo išskirtiniai ir drąsūs žmonės2021-02-15, 11:41Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorikas doc. dr. Rūstis Kamuntavičius sako, kad nors kalbame apie Vasario 16-ąją, jos signatarus, tačiau jei objektyviai pažiūrėtume, kiek apie juos žinome, kiek atsimename, kiek nagrinėjame jų darbus, skaitome jų knygas ar esame įprasminę vietas, kur jie augo ar dirbo – turėtų apimti gėdos jausmas. „Lyg tai jie didvyriai, bet paklausus konkrečiau, kokie jie, stoja nejauki tyla. Pavyzdžiui, Steponas Kairys – mūsų socialdemokratijos pradininkas, socialdemokratas klasikine, gražia prasme. Kiek žmonių žino ir yra skaitę jo įdomių, kartais keistų bet dažnai savo metui naujoviškų tekstų?“ – retoriškai klausia istorikas. Lietuva minės Valstybės atkūrimo metines, prisimins prieš 103 metus Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašiusius signatarus, pagerbs šaliai nusipelniusius šių dienų žmones. Penktadienį, vasario 5 dieną, Lietuvos paštas išleis Ievos Kuodžiūtės kurtą ženklintą atviruką, skirtą Vytauto Didžiojo karo muziejaus 100-osioms metinėms paminėti. Atviruko tiražas – 1 300 vnt., jo pardavimo kaina – 1,49 Eur, pašto ženklo nominalas, kuriuo ženklintas atvirukas – 0,75 Eur, tad atviruką bus galima siųsti ir į užsienį, skelbiama pranešime spaudai. Pavadinimas galėtų būti klausimas kauniečiams – apie kokį šio miesto pastatą kalbame? Teisingas atsakymas – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia. Seniausia Kauno bažnyčia. Pastaraisiais mėnesiais ji traukė akį virš stogo kylančiais pastoliais – Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu remontuotas bažnyčios stogas, rašoma pranešime spaudai. Prie įvažiavimo į Rūdninkų girią nuo Rūdninkų pusės, prie Merkio kranto galime pamatyti žuvusiems 1863 metų sukilimo dalyviams atminti 1975 metais pastatytas paminklas buvo pirmas oficialus jų atminimo ženklas Šalčininkų krašte. Sukilimas išliko žmonių atmintyje. Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos parengtą Vytauto Mačernio metų minėjimo 2021 metais planą. Likus dvejiems metams iki 2023-iųjų, kai Lietuvos sostinė įžengs į aštuntąjį istorijos šimtmetį, Vilnius pradeda ruoštis šiai sukakčiai. Miesto gyventojų ir svečių laukia žymiausius Vilniaus istorijos mitus griaunanti konferencija, moksleiviai kviečiami įsitraukti į ateities miesto vizijų kūrybą, o kultūros ir meno organizacijos – prisidėti savo idėjomis kūrybiškam gimtadienio minėjimui. Pirmadienį Seimo valdyba bendru sutarimu pritarė siūlymui parengti iškilmingo Sausio 13-osios posėdžio įrašą, kuriuo būtų galima dalytis Lietuvai minint Nepriklausomybės gynimo 30-metį. Dėl pandemijos atsisakyta tradicinio Laisvės gynėjų dienos minėjimo prie Seimo – visi renginiai nukeliami į 2021 m. rugpjūtį, skelbiama pranešime spaudai. Dabar ši reikšminga sukaktis bus paminėta virtualiomis priemonėmis. 
Bažnyčios istoriją tyrinėjanti V. Kamuntavičienė: visuomenėje jaučiamas istorijos renesansas2020-12-15, 19:17Šiemet Kauno miesto mokslo premija už nuopelnus humanitarinių ir socialinių mokslų srityje skirta Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Istorijos katedros profesorei dr. Vaidai Kamuntavičienei, savo moksliniame darbe tyrinėjančiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Bažnyčios istoriją ir mentaliteto istoriją. |
|
|
Visos teisės saugomos © VšĮ "L24plius". |
|
