Pasak Astos Mainonienės, KIC techninės priežiūros projekto vadovės, prisilietimas prie daugiau kaip šešių šimtmečių istoriją skaičiuojančių paveldo pastatų KIC specialistams ir jų subrangovams tampa tikru iššūkiu, nes reikia kruopščiai pasiruošti ir tinkamai padaryti visus darbus, kad pastato autentika kuo geriau būtų išsaugota ateičiai. Atsakomybė – milžiniška.
Vytauto Didžiojo statyta bažnyčia
Siekiant kuo geriau įvertinti situaciją, tvarkybos darbų projekte paprastai būna trumpai aprašyta statinio istorija, įvardinta jo svarba Lietuvos istorijai ar architektūrai. Vytauto Didžiojo bažnyčios dokumentuose nurodyta: statinio kategorija – ypatingas statinys, statusas – paminklas.
Bažnyčios istorija aprašoma gana trumpai, bet faktai – iškalbingi. Jėzuito istoriko Alberto Vijūko-Kojelavičiaus teigimu, bažnyčią pastatė Lietuvos kunigaikštis Vytautas Didysis, kuris mūšyje su totoriais prie Vorsklos buvo sumuštas ir vos nenuskendo upėje. Išsigelbėjęs jis pažadėjo Mergelei Marijai atsidėkodamas pastatydinti bažnyčią ant upės kranto ir savo pažadą tesėjęs. 1409 m. statyta bažnyčia priklausė pranciškonams, tiesa, karts nuo karto jai tekdavo pakeisti savo paskirtį ir priklausomybę, nes ji negalėjo likti nuošalyje nuo istorinių įvykių verpeto. 1812 m. prancūzų imperatorius Napoleonas Bonapartas bažnyčioje įrengė ginklų sandėlį, 1831–1832 m. Rusijos kariuomenė nusprendė čia sandėliuoti maistą. Sandėliu bažnyčia išbuvo neilgai, kur kas ilgiau – 1853–1899 m. čia veikė cerkvė. 1915 m. okupavus Kauną vokiečiams, bažnyčia vėl tampa sandėliu, šįkart – bulvių ir geležies. 1919 m. pastatas grąžintas bažnyčiai.
1978 m. vadovaujant architektei S. Čerškutei pradėti architektūros tyrimai ir kapitalinio remonto bei dalinio restauravimo darbai. 1982 m. restauruotas bokštas, atstatyta jo smailė, nuvalyta dalis fasadų tinko, atnaujintas sienų paviršius.
Remonto darbų imtasi tik atlikus tyrimus
Vėl imtis Vytauto Didžiojo bažnyčios remonto darbų privertė 2017 m. liepą praūžusi audra, pažeidusi bažnyčios stogo dangą. Tokios svarbos objekte prieš imantis bet kokių darbų būtinai reikėjo atlikti stogo konstrukcijų techninės būklės tyrimus.
Juos atlikus nustatyta, kad stogo danga ir konstrukcijos vos patenkinamos būklės, vietomis – avarinės; stoglangiai nebūdingi gotikinio laikotarpio statinių architektūrai, įrengti sovietiniu laikotarpiu, todėl buvo siūloma juos restauruoti pagal ikonografiją. Taip pat identifikuota, kad P frontono lango angos pastogėje segmentinė sąrama sunykusi, anga be lango rėmo, užkalta lentomis ir pan. Tik po šių tyrimų imtasi stogo tvarkybos darbų: remonto, restauravimo ir avarijos grėsmės pašalinimo.
„Vienas didžiausių darbų buvo – sutvarkyti susidėvėjusią bažnyčios stogo dangą, pakeisti senas, „Marselio“ tipo čerpes naujomis S formos tipo čerpėmis. Taip pat vario skarda buvo dengiami tarpšlaičiai, sąlajos, stogo ir mūro sujungimo dalys bei kiti elementai. Medinės stogo konstrukcijos buvo remontuojamos, restauruojamos, puvinio pažeisti elementai pakeisti naujais išlaikant ankstesniųjų medžiagiškumą, gabaritus bei formą. Buvo restauruojami ir stoglangiai: sumontuoti sovietmečiu išardyti ir pakeisti naujais, pagamintais pagal ikonografiją“, – pasakojo apie atliktus darbus A. Mainonienė.
Tvarkant stogą buvo restauruoti ant jo iškilę kryžiai, restauruotas pažeistas karnizų mūras ir tinkas, P frontono lango angos mūrinė sąrama ir rėmas, padaryti kiti darbai. Liepos pabaigoje pradėtas bažnyčios stogo remontas baigtas gruodį. Darbus atliko UAB „BRAMER“.
Faktinė darbų kaina – 108,7 tūkst. eurų, iš jų 94,2 tūkst. eurų – valstybės lėšos, likusią dalį prisidėjo parapija.
