Antrą savaitę iš eilės Baltijos šalyse fiksuojamas didmeninės elektros energijos kainos mažėjimas. Praėjusią savaitę Lietuvoje elektrai atpigus 7 proc., Latvijoje – 9 proc., o Estijoje – 6 proc., didmeninė elektros energijos kaina Baltijos šalyse susivienodino iki 30,17 euro už megavatvalandę (MWh) žymos.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda lankėsi Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (HAE), kur aptarė Astravo atominės elektrinės (AE) keliamas grėsmes, esminius Lietuvos elektros energetikos sistemos klausimus ir sinchronizacijos projekto eigą, praneša Prezidento komunikacijos grupė.

Lietuvos istorijoje iki šiol nėra vertintas viso namų ūkių turto pasiskirstymas. Dalinę informaciją apie turtą Lietuvoje pateikia visuomenėje populiarūs turtingiausių Lietuvos piliečių sąrašai, dalį informacijos apie gyventojų finansines santaupas turi komerciniai bankai, tam tikrus nekilnojamojo turto sąrašus ir vertes kaupia Registrų centras, tačiau visapusės reprezentatyvios informacijos apie bendrą Lietuvos gyventojų turtą (tiek finansinį, tiek nefinansinį) iki šiol nebuvo. Lietuvos bankas pirmą kartą dalyvavo europiniame Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrime (Household Finance and Consumption Survey) ir apklausos būdu surinko detalius duomenis bei įvertino tiek Lietuvos namų ūkių valdomą turtą, tiek jo pasiskirstymą. Įvairūs duomenų pjūviai atskleidžia įdomius ir kiek netikėtus pirminius rezultatus.

Energetikos ministerija parengė ir pateikė derinimui tvarką dėl suskystintų naftos dujų balionų (toliau - dujų balionų) daugiabučiuose pakeitimo kitais energijos šaltiniais. Šis dujų balionų keitimas bus finansuojamas valstybės. Numatyta, kad parama sieks iki 600 eurų – daugiabučio namo vidaus elektros ar dujų tinklų instaliacijai sutvarkyti ir viryklei įsigyti.

Europos Parlamentas, nepaisant Lietuvos ir kitų bendraminčių valstybių dėtų intensyvių pastangų pakeisti siūlomo Mobilumo paketo I nuostatas, plenarinėje sesijoje pritarė visiems jį sudarantiems pasiūlymams. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabržia, kad Lietuva ir toliau visomis įmanomomis politinėmis bei teisinėmis priemonėmis gins savo vežėjų interesus.

Trys tarptautiniai Lietuvos oro uostai apibendrino antrojo ketvirčio rezultatus bei džiaugiasi, jog keleivinė aviacija grįžta į jai įprastas vėžes. Po įtempto laiko, kurį lėmė COVID-19 sukelta pandemija, oro uostai kasdien aptarnauja vis daugiau norinčiųjų keliauti, o oro bendrovės atnaujina vis daugiau krypčių. Nors pastarojo laikotarpio skrydžių ir keliautojų pikas fiksuotas birželio mėnesį, dar labiau šoktelėjusius rodiklius, prognozuojama, demonstruos ši liepa.

Pirmąjį mėnesį po karantino nedarbo išmokų gavėjų skaičius vis dar žymiai didesnis, nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tuo tarpu tėvams grįžus į darbus, o vaikams – į darželius, pastebimai sumažėjo ligos išmokas dėl ekstremaliosios situacijos gaunančiųjų skaičius.

Šįmet verslas susidūrė su neeiline situacija, kuomet daugelis įmonių dėl siaučiančios pandemijos bei įvesto karantino sustabdė ar apribojo veiklą bei susidūrė su kur kas mažesniais pirkėjų srautais. Dideliu išsigelbėjimu vartotojams tapo el. prekyba, suteikianti galimybes reikiamų prekių įsigyti neišeinant iš namų. Regis, tai turėjo būti tikrų tikriausias el. prekybos klestėjimo metas. Tačiau augant pirkėjų srautams krizės fone ryškėja ir kur kas aštresnė konkurencija, skatinanti el. komercijos atstovus ieškoti priemonių, padėsiančių pritraukti klientus. O ir pasiseka šiame sektoriuje įsitvirtinti ne visiems... Tad koks tikrasis pandemijos bei karantino poveikis elektroninei prekybai?

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Irena Segalovičienė sako, kad vienas iš šalies vadovo tikslų, kalbant apie senjorų socialinę gerovę, – kad pensijos pasiektų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydį. Jos teigimu, siūloma numatyti, kad pensijos būtų indeksuojamos ir toliau, nepaisant neigiamų ekonominių rodiklių.