Prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta sako, kad nereikėtų delsti priimti sprendimų, susijusių su nacionaliniu plėtros banku.

Stabiliai augantis nedarbo lygis Lietuvoje šią savaitę pasiekė naują aukštumą: 13,5 procento. Iš viso šiuo metu šalyje darbo ieško 232,4 tūkst. žmonių. Rugpjūčio 1-ąją nedarbas dar siekė 12,8 proc. Nedirbo 221 tūkst. gyventojų. Prieš pandemiją bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais buvo 9,3 proc.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina visose trijose Baltijos šalyse pakilo. Lietuvoje ir Latvijoje elektra brango po 22 proc. iki 49,60 Eur/MWh, Estijoje – 24 proc. iki 46,59 Eur/MWh.
„NordPool“ biržoje elektros energijos kaina per savaitę paaugo nuo 6,56 Eur/MWh iki 9,94 Eur/MWh.

Europos Komisija, įvertinusi valstybių narių prašymus, pateikė Tarybai pasiūlymus suteikti 81,4 mlrd. eurų finansinę paramą 15 valstybių narių pagal priemonę SURE. Lietuvai siūloma suteikti 602 mln. eurų dydžio finansinę paramą, skelbia Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Daugelis Lietuvos gyventojų jau yra girdėję apie prasidėjusį elektros rinkos monopolinių sąlygų atsisakymą, sukuriant galimybę kiekvienam rinktis pačiam. Ir išties – pokytis aktualus kiekvienam, mat ilgainiui palies visus buitinius elektros vartotojus. Vienas svarbiausių klausimų: iš ko nuo šiol pirksime elektrą, t. y. kas mums ją parduos ir kam bus leidžiama užsiimti prekyba elektra? Nes per ateinančius trejus metus nuosekliai pereisime prie nepriklausomų tiekėjų, iki šiol monopolio sąlygomis veikusio visuomeninio elektros tiekėjo nebeliks.

Lietuvoje kiekvienam vaikui valstybė kas mėnesį skiria 60,06 eurų universalią išmoką. Kaip juos panaudoti – išleisti ar taupyti, atsakomybė nuspręsti tenka tėvams. Bendrovės „NEO Finance“ inicijuotas gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad lietuviai gaunamus vaiko pinigus yra labiau linkę išleisti nei juos taupyti vaiko ateičiai ar investuoti.

Šalies gyventojai bekontakčiu būdu parduotuvėse ir kitose paslaugų vietose atsiskaito vidutiniškai po 17 kartų per mėnesį, rodo „Swedbank“ duomenys. Ryškus bekontakčių atsiskaitymų šuolis užfiksuotas šių metų gegužės ir birželio mėnesiais, kai Lietuvoje baigė galioti griežtesni karantino suvaržymai. Šiuo metu 6 iš 10 atliekamų mokėjimų kortelėmis – bekontakčiai, rašoma pranešime spaudai.

COVID-19 poveikis sulėtino gyventojų vidutinių darbo pajamų augimą antrąjį šių metų ketvirtį, tačiau tik karantino laikotarpiu, o birželį pajamos augo taip pat sparčiai, kaip ir metų pradžioje. Lėčiau atsigauna didžiausią poveikį patyrę viešbučių, turizmo ir maitinimo sektoriai, nors liepos mėnesį būtent juose darbuotojų skaičius augo labiausiai.

Jei vaikams mokyklinių prekių įsigijimas simbolizuoja besibaigiančią nerūpestingą vasarą, tėvai neretai suka galvas, kiek teks paploninti piniginę, įsigyjant mokiniams reikalingus mokymosi reikmenis. Ekspertai skaičiuoja, kad jie gali atsieiti ir kelis šimtus eurų, tačiau pastebi, kad netrūksta ir galimybių sutaupyti. Jie siūlo dalį atsakomybės už jų įsigijimą patikėti patiems vaikams – taip jie sužinos skirtumą tarp norų ir būtinybės, o pasiruošimas mokyklai atstos svarbią finansinio raštingumo pamoką.

Dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos kovą paskelbtas karantinas akimirksniu sustabdė daugelį veiklų, ne išimtis ir naujo būsto paieškos ar įsigijimas. Vis dėlto nekilnojamojo turto (NT) ir finansų ekspertai sako, kad visiškas sąstingis truko neilgai. Vos atsiradus galimybėms daugiau judėti, žmonės grįžo prie savo planų įsigyti vieną svarbiausių gyvenimo pirkinių – nuosavą būstą.