Šalies gyventojai bekontakčiu būdu parduotuvėse ir kitose paslaugų vietose atsiskaito vidutiniškai po 17 kartų per mėnesį, rodo „Swedbank“ duomenys. Ryškus bekontakčių atsiskaitymų šuolis užfiksuotas šių metų gegužės ir birželio mėnesiais, kai Lietuvoje baigė galioti griežtesni karantino suvaržymai. Šiuo metu 6 iš 10 atliekamų mokėjimų kortelėmis – bekontakčiai, rašoma pranešime spaudai.

COVID-19 poveikis sulėtino gyventojų vidutinių darbo pajamų augimą antrąjį šių metų ketvirtį, tačiau tik karantino laikotarpiu, o birželį pajamos augo taip pat sparčiai, kaip ir metų pradžioje. Lėčiau atsigauna didžiausią poveikį patyrę viešbučių, turizmo ir maitinimo sektoriai, nors liepos mėnesį būtent juose darbuotojų skaičius augo labiausiai.

Jei vaikams mokyklinių prekių įsigijimas simbolizuoja besibaigiančią nerūpestingą vasarą, tėvai neretai suka galvas, kiek teks paploninti piniginę, įsigyjant mokiniams reikalingus mokymosi reikmenis. Ekspertai skaičiuoja, kad jie gali atsieiti ir kelis šimtus eurų, tačiau pastebi, kad netrūksta ir galimybių sutaupyti. Jie siūlo dalį atsakomybės už jų įsigijimą patikėti patiems vaikams – taip jie sužinos skirtumą tarp norų ir būtinybės, o pasiruošimas mokyklai atstos svarbią finansinio raštingumo pamoką.

Dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos kovą paskelbtas karantinas akimirksniu sustabdė daugelį veiklų, ne išimtis ir naujo būsto paieškos ar įsigijimas. Vis dėlto nekilnojamojo turto (NT) ir finansų ekspertai sako, kad visiškas sąstingis truko neilgai. Vos atsiradus galimybėms daugiau judėti, žmonės grįžo prie savo planų įsigyti vieną svarbiausių gyvenimo pirkinių – nuosavą būstą.

Nors karantino metu net 71 proc. Lietuvos verslų susidūrė su bendrų pardavimų sumažėjimu, kas antras džiaugėsi šoktelėjusiais pardavimais internetu ir prognozuoja jų augimą ateityje. Dėl e. komercijos atsivėrusių galimybių net penktadalis mūsų šalies verslų nusprendė nebevykdyti fizinės prekybos ir likti tik internete, o labiau vystyti internetinius pardavimus nei fizinius planuoja ketvirtadalis.

Po kelių savaičių santykinio stabilumo rugpjūčio 17 d. registruotas nedarbas pasiekė 13,3 proc. Tai – didžiausias šiais metais skaičius, skelbiama pranešime spaudai. Iš viso šiuo metu šalyje darbo ieško 229,3 tūkst. žmonių. Rugpjūčio 1-ąją nedarbas dar siekė 12,8 proc. Nedirbo 221 tūkst. gyventojų.

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė sako, kad visos vidaus reikalų sistemos tarnybos yra dviem mėnesiams apsirūpinusios apsaugos priemonėmis nuo koronaviruso infekcijos plitimo.

Pritraukia žaibą, kenkia gamtai, žiemą negamina elektros, po kelių metų pasieks NASA lygį – tokius ir panašius mitus tenka neigti apie saulės elektrines, kurių daugėja ir ant namų stogų, ir saulės elektrinių parkuose laukuose. Nors susidomėjimas saulės elektrinėmis auga, pasitaiko, kad žmonės vis dar nesiryžta jų įsigyti būtent dėl keistų įsitikinimų.

Vidurvasarį augo visi darbo rinkos rodikliai – ir darbo pasiūla, ir paklausa, taip pat – registruotas nedarbas, informuojama pranešime spaudai. Liepą šalies darbdaviai įregistravo 35,1 tūkst. laisvų darbo vietų. Darbo jėgos poreikis, palyginti su birželiu, per mėnesį augo 29,5 proc., ir 7,2 proc., palyginti su 2019 m. liepa.

Liepos mėnesio skrydžių statistika, kaip ir buvo prognozuota, žymi augančius skrydžių srautus. Tam įtakos turėjo laisvėjantys Covid-19 suvaržymai, ypač sienų pralaidumo ribojimai. Vis dėlto VĮ „Oro navigacija“ naujai išrinktas vadovas, kol kas laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas, Marius Beliūnas pastebi, kad džiaugtis kiek anksti ir situacija vis dar nėra stabili.