Jo teigimu, toks bankas turėtų būti įkurtas sujungiant „Investicijų ir verslo garantijas” („Invega”), Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA) ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondą.

„Prezidentas siūlo dėl nacionalinio plėtros banko, kuris koncentruosis į smulkųjį ir vidutinį verslą, neeikvoti brangaus laiko ir daryti institucinį sustiprinimą sujungiant tas tris institucijas“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė S. Krėpšta.

Pasak prezidento patarėjo, koronaviruso pandemija dar labiau išryškino smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimo problemą.

„Matome, kad kreditavimas verslui Lietuvoje šiuo metu yra ypatingai susitraukęs, ypač smukiam ir vidutiniam verslui. Turime -9 proc. kreditavimo susitraukimą, kai praktiškai visose ES šalyse verslui kreditavimas yra teigiamas“, – sakė S. Krėpšta.

Kalbant apie mažmeninės bankininkystės paslaugas, pasak jo, reikėtų identifikuoti šios srities problemas.

„Mažmeninėje srityje pirmiausia reikėtų identifikuoti, kur yra tos rinkos nišos, ko labiausiai trūksta, ar pinigų išgryninimo, ar kitokių paslaugų, ir tada apsispręsti dėl formos, kaip tą nišą užpildyti“, – sakė prezidento patarėjas.

Seimas nutarimu Vyriausybę yra įpareigojęs pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos struktūrinių reformų paramos direktoratu dėl techninės pagalbos Valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.