Tėvai ir neturintys vaikų mąsto skirtingai

Dalyvauti tyrime buvo pakviesti asmenys, turintys bent vieną vaiką ir visai jų neturintys. Žvelgiant į rezultatus, šių grupių nuomonės išsiskyrė – neturintys vaikų, prioritetus, kam skirtų pinigus, vardino kitaip nei vaikų turintys tėvai. Didžioji dalis (33 proc.) auginančių vaikus gyventojų gautus valstybės pinigus išleidžia vaiko kasdienėms reikmėms, o dauguma (25 proc.) neturinčių vaikų, pirmiausia pinigus skirtų vaikų būreliams ir papildomam švietimui.

Antroje vietoje (31 proc.) atžalas auginantys tėvai vaiko pinigus taupo, atidaro kaupiamuosius draudimus ar investuoja. Taip pat didelė dalis (24 proc.) tėvų skiria pinigus vaikų užklasinei veiklai ir (21 proc.) vaikų pramogoms.

Neturintys vaikų asmenys mąsto kitaip – 22 proc. respondentų skirtų pinigus kasdienėms reikmėms, tiek pat jų visai nežino, kur panaudotų išmoką, o manančių, kad gautus pinigus investuotų į vaiko ateitį – tik 18 proc.

Išmokos panaudojimą lemia vaiko amžius

Remiantis „NEO Finance“ atlikto tyrimo duomenimis, tėvų pasirinkimas, kam skirti gaunamus iš valstybės pinigus, nemažai priklauso nuo to, koks yra vaiko amžius. Daugiau nei pusė tėvų, auginančių mažylius iki 3-jų metų, išmoką išleidžia kasdienėms kūdikių reikmėms. Tai lemia spartus kūdikio vystymasis, kai rūbai yra greitai išaugami ir juos tenka keisti naujais, taip pat nepigios priežiūros priemonės kaip sauskelnės ir mišinukai. Didėjant vaikų amžiui, palaipsniui mažėja ir tėvų vaiko pinigus panaudojančių kasdienėms išlaidoms.

Didelė dalis (33 proc.) tėvų, auginančių 4-6 metų vaikus, už gaunamus pinigus sumoka darželiui ar dienos centrui, vyresnių 7-12 metų vaikų tėvai (30 proc.) išleidžia išmoką popamokinei veiklai. Priešingai nei kasdienėms išlaidoms, su didėjančiu vaikų amžiumi vis mažiau tėvų yra linkę skirti taupymui ir investavimui į vaikų ateitį.

Taupymui ir investavimui daugiausiai (30 proc.) skiria 1-3 metų vaikus auginantys tėvai, mažiausiai (17 proc.) – 17-18 metų jaunuolius auginantys asmenys. Anot „NEO Finance“ valdybos pirmininko E. Remeikio, taupyti reikėtų nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, o pradėti kuo ankstyvesniame amžiuje, tuomet būtų galima sukaupti nemažą sumą, pavyzdžiui, mokslams, jei vaikui nepavyktų įstoti į norimą specialybę nemokamai.

Taupydami vaiko pinigus galėtų sukaupti ir 30 tūkst. eurų

„Džiugu, kad apie taupymą ir investavimą didelė dalis tėvų galvoja jau nuo ankstyvo vaikų amžiaus – čia ir slypi svarbus taupymui aspektas – laikas. Per metus iš valstybės gaunamos išmokos sutaupomi 720 eurų neatrodo labai įspūdingai. Tačiau, pažvelgus giliau – taupydami šiuos pinigus nuo pat vaiko gimimo jūs būsite sukaupę jo gyvenimo pradžiai beveik 13 tūkst. eurų. O jeigu dar atidarytumėte vaiko vardu sąskaitą ir šiuos pinigus investuotumėte su, tarkime, 12 proc. metine grąža, sulaukęs pilnametystės vaikas turėtų daugiau nei 33 tūkst. eurų, kuriuos galėtų skirti savarankiško gyvenimo pradžiai“, – apie galimybę atidaryti vaiko investicinę sąskaitą pasakoja E. Remeikis.

Anot pašnekovo, kaip padidinti gautus vaiko pinigus yra nemažai būdų, tačiau prieš darant sprendimus reikėtų gerai pasidomėti finansų įstaigų siūlomomis sąlygomis, jų saugumu, palūkanų dydžiu , taip pat prieš priimant investicinius sprendimus, gerai įvertinti visą su investavimu susijusią riziką.

„Nusprendus vaiko pinigus taupyti jo ateičiai, taip pat labai svarbu pasirinkti tinkamą būdą. Taupymas grynais pinigais ar tiesiog kaupimas kortelėje gali neatnešti norimo rezultato, nes visada žinosite, kad reikalui esant, galite pinigų išimti. Pavyzdžiui, lėšos, esančios vaiko investicinėje sąskaitoje, negali būti laisvai disponuojamos iki vaiko pilnametystės, kai tėvai jam įteikia šį sukauptą portfelį su dar papildomai užauginta investicine grąža. Aišku, yra išimčių, kai tam tikrais atvejais galima pinigus išsiimti, bet tokiu būdu lengviau užtikrinate, kad nekils nereikalingų pagundų anksčiau laiko išleisti vaiko pinigus“, - apie vaiko investicinę sąskaitą pasakoja „NEO Finance“ atstovas.

Taupo nepriklausomai nuo gaunamų pajamų

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų, kurių pajamos yra žemos (iki 300 eurų asmeniui) ar vidutinės (iki 600 eurų asmeniui) gautas išmokas skiria kasdienėms vaikų išlaidoms ir vaikų būreliams. Tik gaunantys aukštesnes pajamas (daugiau nei 600 eurų asmeniui) daugiausiai skiria vaikų užklasinei veiklai.

Tačiau, kiekvienoje asmenų grupėje, nepriklausomai ar jų pajamos mažos, vidutinės ar aukštesnės, daugiau nei 20 proc. apklaustųjų pirmenybę skiria taupymui ir investavimui.

„Taupymas neturi būti svetimas nei mažai uždirbantiems, nei gaunantiems aukštas pajamas. Planuoti išlaidas ir galvoti ne tik apie savo, bet ir vaikų ateitį turėtų visi tėvai. 60 papildomų eurų per mėnesį vieniems turi didelę reikšmę, o kitiems tai nedidelė suma, kurią išleidžia negalvodami. Jeigu jaučiate, kad vaiko reikmes galite patenkinti ir be gaunamos išmokos, protingiausia būtų jos nešvaistyti ir taupyti vaiko ateičiai, – teigia E. Remeikis.