Nuo COVID-19 padarinių nukentėjusiems turgaviečių verslininkams jau paskirstyta daugiau kaip 650 tūkst. eurų turgavietės mokesčio kompensacijų. 300 eurų dydžio vienkartinės išmokos jau pasiekė 2177 turgaviečių prekiautojus.

Šiek tiek atslūgus koronaviruso bangai Europoje, viena po kitos valstybės ėmė atidaryti sienas. Kol turizmas į tolimesnes šalis dar tik pradeda rodyti pirmuosius atsigavimo ženklus, ekspertai įvertino, kad keliautojų srautai šią vasarą Baltijos šalyse stipriai išaugo. Lietuvius labiausiai traukė Ryga, Valka, Jūrmala, Valmiera ir Sigulda.

COVID-19 pandemijos daroma įtaka keičia verslo sektorių ir jo ekonominę elgseną. Tai nulemia ir reikšmingas modifikacijas darbo rinkoje, nes nuo jų priklauso ir socialinės sferos raida. 2020 m. kovo mėn. Lietuvos užimtumo tarnyboje registruota 23,3 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Tai 4 tūkst. daugiau, palyginus su praėjusių metų duomenimis.

COVID-19 protrūkis ir karantinas nepadarė pastebimos įtakos Lietuvos gyventojų tikslams ir prioritetams. Paklausti, kokiems tikslams taupo pinigus, gyventojai dažniausiai nurodė atostogas ir pramogas, būstą bei automobilį. Šis prioritetų sąrašas liko nepakitęs keletą pastarųjų metų.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ES lėšas reikės naudoti pagal aiškius prioritetus.

Žemės ūkio ministerijos teigimu, Lietuvai pavyko išsikovoti didesnes tiesiogines išmokas žemdirbiams – 2021 m. jos sudarys 178 Eur už hektarą, o 2022 m. pakils iki 200 Eur už hektarą ir toliau didės. Pritarta, kad Lietuvos ūkininkų tiesioginės išmokos augtų, kol 2027 m. pasiektų 215 Eur už hektarą.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja, užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė sako, kad prezidentas iš ES biudžeto derybų parvežė „nei daug, nei mažai“.

Vykdydama nelegalaus darbo kontrolę Valstybinė darbo inspekcija (VDI) per pirmąjį šių metų pusmetį atliko 1391 inspektavimą. Jų metu nustatyti 1222 nelegaliai, nedeklaruotą darbą dirbę, nedeklaruotą savarankišką veiką vykdę asmenys bei asmenys įdarbinti nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos.

Skirtingų sričių specialistai visame pasaulyje sutartinai kartoja: pasaulis nebebus toks, koks buvo. Keičiasi gyvenimo būdas, suvokimas apie namus ir aplinką, apie darbą ir bendravimą. Tai įvyksta ne vien dėl Lietuvoje pasibaigusio karantino, bet ir dėl nuojautos, kad tokie globalūs reiškiniai, verčiantys koreguoti gyvenimo ritmą, gali kartotis.