Bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa atskleidžia, kad didžiausia dalis – keturi iš dešimties per pastaruosius metus reguliariai taupiusių respondentų – kaupia lėšas atostogoms, kelionėms ar kitoms pramogoms. Trečdalis (31 proc.) taupo gyvenimo kokybei pagerinti – būsto remontui, atnaujinimui, brangesnei buitinei technikai įsigyti. Ketvirtadalis (26 proc.) taupo automobiliui ar kitai transporto priemonei.
Taip pat matyti, kad šeštadalis (17 proc.) taupo vaistams ar kitoms reikalingoms medicininėms paslaugoms, 15 proc. taupančiųjų kaupia lėšas būstui įsigyti ar pradinei būsto kredito įmokai. Šiek tiek daugiau negu dešimtoji apklaustųjų dalis taupo vaikų ar anūkų mokslams, kompiuteriui ar išmaniajam telefonui. Apie 8 proc. kaupia lėšas investicijai į save – savo studijoms ar tobulinimosi kursams.
Birželio pradžioje atlikto tyrimo duomenimis, įpročio taupyti juodai dienai Lietuvos gyventojai irgi neketina atsisakyti. Kone pusė (49 proc.) taupančių respondentų nurodė kaupiantys lėšas nenumatytiems gyvenimo atvejams.
SEB banko iniciatyva birželį atlikto tyrimo duomenimis, reguliariai taupo beveik kas antras suaugęs šalies gyventojas, arba 47 proc. apklaustųjų.
Visuomenė finansiškai tvirtesnė
Tai, kad karantinui pasibaigus gyventojai teigė taupantys tikslams, kurie atrodo įprasti ir savaime suprantami, įkvepia optimizmo. Nepaisydami koronaviruso, gyventojai planuoja savo ateitį taip, kaip ir anksčiau. Iš to galima daryti prielaidą, kad šį pavasarį pasaulį sukrėtusią pandemiją gyventojai pasitiko kur kas geriau finansiškai pasirengę negu prieš dešimt metų kilusią ekonomikos krizę.
Tokį požiūrį patvirtina ir kiti SEB banko turimi duomenys. Trečdalis (34 proc.) paskolų turinčių gyventojų balandį teigė, kad jiems nekyla sunkumų laiku grąžinti turimas paskolas. Bemaž tiek pat (32 proc.) konstatavo, kad skolų grąžinimas – nei didelė, nei nedidelė našta.
Balandį santaupų teigė turį 72 proc. gyventojų, 23 proc. iš jų nurodė, kad iš savo sukauptų lėšų galėtų gyventi daugiau negu pusmetį. Likusiems santaupų turintiems respondentams finansinių atsargų pakaktų nuo mėnesio iki pusės metų.
Svarbiausia – ugdyti įprotį taupyti
Užsibrėžti taupyti konkrečiam tikslui arba tiesiog kaupti finansinę atsargą yra svarbus pirmas žingsnis. Reikia žengti kitą – pasirinkti būdą taupyti.
Galimi įvairūs sprendimai. Vieni griežtai kiekvieną mėnesį atsideda dešimtadalį ar daugiau pajamų, kiti santaupoms skiria tai, kas lieka mėnesio pabaigoje po visų išlaidų. Tretiems taupyti sekasi lengviau, jei šis procesas paverčiamas žaidimu.
Vienas iš įdomesnių taupymo būdų yra toks: pirmą taupymo savaitę, kuri idealiu atveju sutampa su pirma metų savaite, atidėti vieną eurą, antrą – du, trečią – tris. Kiekvieną savaitę suma padidinama euru ir jau metų pabaigoje per savaitę atidedami 52 eurai. Sąžiningai laikantis tokio plano, per metus galima sutaupyti 1 378 eurus.
Kitas taupymo būdas – laikytis taisyklės 50-30-20. Pagal ją 50 proc. gaunamų pajamų turėtų būti skiriama būtinosioms išlaidoms – būstui, maistui, transportui, mokesčiams už paslaugas. Kintančioms išlaidoms – laisvalaikiui, kultūros renginiams, drabužiams, avalynei, nenumatytiems pirkiniams – turėtų atitekti 30 procentų. Likusią dalį, 20 proc., rekomenduojama taupyti ir investuoti.
