EkonomikaPrezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ES lėšas reikės naudoti pagal aiškius prioritetus. Žemės ūkio ministerijos teigimu, Lietuvai pavyko išsikovoti didesnes tiesiogines išmokas žemdirbiams – 2021 m. jos sudarys 178 Eur už hektarą, o 2022 m. pakils iki 200 Eur už hektarą ir toliau didės. Pritarta, kad Lietuvos ūkininkų tiesioginės išmokos augtų, kol 2027 m. pasiektų 215 Eur už hektarą. Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja, užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė sako, kad prezidentas iš ES biudžeto derybų parvežė „nei daug, nei mažai“. Vykdydama nelegalaus darbo kontrolę Valstybinė darbo inspekcija (VDI) per pirmąjį šių metų pusmetį atliko 1391 inspektavimą. Jų metu nustatyti 1222 nelegaliai, nedeklaruotą darbą dirbę, nedeklaruotą savarankišką veiką vykdę asmenys bei asmenys įdarbinti nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos. Skirtingų sričių specialistai visame pasaulyje sutartinai kartoja: pasaulis nebebus toks, koks buvo. Keičiasi gyvenimo būdas, suvokimas apie namus ir aplinką, apie darbą ir bendravimą. Tai įvyksta ne vien dėl Lietuvoje pasibaigusio karantino, bet ir dėl nuojautos, kad tokie globalūs reiškiniai, verčiantys koreguoti gyvenimo ritmą, gali kartotis. Šiuo metu daug organizacijų patiria nelengvus pokyčius, susijusius su COVID-19 pandemija. Jeigu vieni verslo sektoriai jau patyrė tiesioginį pandemijos poveikį, tai prognozuojama, kad kiti sektoriai pokyčius pajus ateityje. Vienos labiausiai pažeidžiamų yra mažos ir vidutinės įmonės, kurios visose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse sudaro ne tik didžiausią įmonių dalį, bet sukuria daugiausia pridėtinės vertės bei darbo vietų. Tačiau, kaip rodo įvairūs atlikti tyrimai bei Kinijos pramonės pasitikėjimo indeksas, atsigavimo procesai didesnėse įmonėse buvo spartesni negu mažose ir vidutinėse. Tad akivaizdu, kad tokio tipo įmonės pasižymi mažesniu organizaciniu atsparumu įvairaus pobūdžio grėsmėms. Susisiekimo ministerija praneša, kad Europos Komisija (EK) baigė vertinti paraiškas pagal Europos Infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) ir „Rail Baltica“ projektui Baltijos šalyse ir Lenkijoje skyrė ženklų papildomą finansavimą – virš 606 mln. eurų. Lietuvoje skirtas finansavimas bus panaudotas europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ planų rengimui bei infrastruktūros plėtros rangos darbams. 
R. Sinkevičius: socialinės išmokos senjorams ir vaikams turėtų išlikti arba didėti2020-07-14, 21:08Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius sako, kad kitais metais socialinės išmokos neturėtų mažėti. Prezidentas Gitanas Nausėda po antradienį vykusio susitikimo su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu teigė, kad kitų metų biudžetas turėtų kovoti su socialine atskirtimi ir stiprinti švietimo sistemą. 
S. Skvernelis patvirtino Lietuvos įsipareigojimą įgyvendinti projektą „Rail Baltica“ iki 2026 m.2020-07-14, 11:58Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis išsiuntė laišką Europos Komisijos (EK) narei, atsakingai už transportą, Adinai Vălean ir pareiškė nuoširdų dėkingumą už susidomėjimą projektu „Rail Baltica“ bei EK paramą, leidžiančią diegti strateginę transporto infrastruktūrą. Vyriausybės vadovas dar kartą patvirtino Lietuvos įsipareigojimą įgyvendinti projektą „Rail Baltica“ iki 2026 m., sakoma pranešime. |
|
|
Visos teisės saugomos © VšĮ "L24plius". |
|
