„Ar pensijos ir toliau bus indeksuojamos – tai yra labai svarbus klausimas ir jam yra iškilusi rizika. Kaip matėte, paskutinės Finansų ministerijos prognozės rodo, kad tiek BVP, tiek darbo užmokesčio fondo pokyčiai yra su minuso ženklu, o tai reiškia, kad pensijų indeksavimas iš principo nuo naujų metų turėtų išsijungti. Tačiau prezidento pozicija yra labai vienareikšmė – mes turime siekti, kad ir kitais metais pensijos ir toliau būtų indeksuojamos. Reikalingas bendras sutarimas ir standartas, kad Lietuvoje pensijos turi sudaryti 50 proc. VDU neto („į rankas“ – ELTA)“, – penktadienį po senjorų susitikimo su šalies vadovu Prezidentūroje sakė I. Segalovičienė.

Jos teigimu, pensijų indeksavimo sistemoje būtų galima keisti formulę.

„Prezidentas siūlo numatyti indeksavimo formulės keitimus, prisirišant prie pagrindinio siekio – 50 proc. VDU“, – paaiškino G. Nausėdos patarėja.

Savo ruožtu socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tvirtino, kad tokį siekį būtų galima pasiekti per kelerius ateinančius metus.

„Tas 50 proc. skambėjo ir praėjusiais metais. Kaip suprantu, tai yra kadencijos siekis, kuris yra pasiekimas – tai yra bazinis minimumas, kurį mes turime pasiekti per keletą metų. Mąstant apie ateinančių metų pensijų dydį ir tai, ką mes galime ir turėsime daryti su įstatymų pakeitimais, jeigu norime, kad pensijos augtų, tai turime dabar suformuoti prielaidas, kad tuos 50 proc. pasiektume bent per keletą artėjančių metų“, – sakė L. Kukuraitis.

Ministras tikino, kad šiuo metu yra formuojami biudžetai, tad tikslios sumos, kiek jau kitąmet galėtų augti pensijos, pasakyti negali.

„Kol mes esame biudžetų formavimo ir derybiniame procesuose, kol kas nėra iki galo sutartos nei sumos, nei indekso dydis. (...) Kai sutarsime Vyriausybėje, galėsime kartu pranešti Vyriausybės bendrą nuomonę“, – paaiškino L. Kukuraitis.